Vėjui reikia kliūčių, kurias jis bandytų įveikti.
Kitaip, vėjas prarastų savo buvimą ir dingtų, kaip nebuvęs.

Nežinau, ar vėjas kam naudingas, ar ne, ar jis priešas, ar draugas.
Bet kartais jo reikia, kad neštų per jūras laivus, tik nereikia, kad juos skandintų.
Vėjo reikia, kad sėtų sėklas, bet nereikia, kad guldytų pasėlius.

Jo reikia, kad dangumi gabentų debesis, bet nereikia, kad atneštų stichines liūtis.
Reikia, kad iš kibirkšties įpūsų ugnį, bet nereikia, kad platintų gaisro liepsną.

Sakoma: "Gaudyk vėją laukuose", "Vėjo pamušalas", "Jam vėjai galvoj", "Prieš vėją nepapūsi"… Tame yra tiesos.

Gyvenimo ruduo - vėjų metas. Tada vėjas perpučia kiaurai. Į širdį, į sielą vėjas kartais sugeba net jausmų skeveldras supūsti - iš visų pusių. Tie jausmai ieško širdies, kurioje būtų ramu ir daug šviesos. Tu vėjo paklausk, Tau vėjas atsakys…

Kodėl šių metų vėjas toks šaltas?