* Mums savesnės tapo Ispanijos žemių plantacijos. Savas tas, kuris mainais į Tavo darbą atriekia ne tik duonos, bet reiškia ir dėkingumą.
* Valdininkų kalbose ir jų rašyboje klaidų daugiau negu žodžių.
* Daryti įtakos "elito" padorumui aš negaliu. Aš negaliu jiems sugrąžinti Kristaus duotos garbės. Ir tai mane gali išvesti iš proto.

* Mūsų teismai dar netapo teisingumo saugikliu. Mūsų teismai - be teisingumo. Teismokratija užėmusi vietą, kuri jai nepriklauso, o demokratija paversta tik iškaba.
* Ekonomika - lūkesčių menas.
* Praeitis priklauso man, bet aš nepriklausau praeičiai.
* Medicina - kilniausia iš visų menų.

* Teisingumo deficitas Lietuvoje daug didesnis už biudžeto deficitą.
* Ligų širdyje nematyti, bet iš kur joje tiek randų?
* Gyvename "modernaus" išsigimimo viešpatijoje. Man didžiausia mįslė: kas turi atsitikti Lietuvoje, kad lietuviai pakiltų nuo sofų? Kada žmonės išsigąs savo likimo? Iš kur pas juos šitiek nuolankumo, nusižeminimo, abejingumo ir kantrybės?

* Atsparumu pasižymi ne tik geležis, bet ir voratinklis.
* Norėčiau numirti tiksliai tą akimirką, kai Tavęs neteksiu.
* Be Lietuvos niekur nepabuvojau, bet užtat mačiau, kaip Nemuno rūke ištirpsta gulbių pulkai.
* Birštonas ir kūną gydo, ir dvasią gaivina. Norisi gyvent ir džiaugtis. Džiaugtis ir gyvent. Čia suartėja medis ir žmogus. Čia kiekvienas poetas. Čia plaukia gulbės, čia aušta rytas, čia mano tiltelis, mano upė. Čia pilna ilgesio. Lyg žaibo strėlė čia užgęsta diena, į dangų stiebias obelis jauna ir tyliai skamba Tavo laikrodžio daina. Čia įžodinau savo jausmus, mintis, troškimus. Jie liudijo mus ir mūsų laukė. Čia man buvo dovanota Čiurlionio plati visata. Čia paukštis man nešė alyvos šakelę. Čia paskutinė mano vilties vieta.

* Mes gyvename iš to, ką gauname, bet kuriame gyvenimą iš to, ką duodame.
* Kai kalba pakrypsta apie pinigus, visi tampa vienos partijos ir vieno tikėjimo.
* Rugpjūtis - tai žolynų šokis.
* Kūrybos neįmanoma paversti malda, o taip norėtųsi.
* Kūryba duodama žmogui vietoje laimės.