Vilkas girdi garsus 16 kilometrų spinduliu.
O šis pasakojimas apie tai, kaip vilkas atėjo į ligoninę ir atvedė gydytoją sergančiam senukui.

Neįtikėtina, bet sako, kad taip buvo.
Pas vieną kaimo senelį gyveno vilkas, kuris jį rado dar mažytį, kai žvėriukas tapo našlaičiu.

Pasirodo, vilkas ištikimesnis už šunį.

Nuo savo šeimininko vilkiukas nesitraukdavo nė minutei.
Vilkas augo.

Kai šeimininkas paseno, ėmė dažnai sirgti ir vaikščioti į vietos polikliniką, vilkiukas pastoviai eidavo su juo.
Žinoma, į patalpas jo niekas neleisdavo, bet jis ištikimai laukdavo savo šeimininko prie gydymo įstaigos durų.

Bėgo metai. Kartą senukas susirgo taip, kad negalėjo atsikelti iš lovos.

Vilkas žiūrėjo į gulintį šeimininką ir liūdėjo. Sekantį rytą vilkas išbėgo iš namų, palikęs senuką vieną.

Senelis labai nusiminė, kad vilkas jį paliko. Bet jau tą pačią dieną jis pamatė savo gelbėtoją ant slenksčio, o šalia vilko stovėjo gydytojas.

Daktaras sunkiai sergančiam seneliui suteikė pagalbą ir papasakojo, kaip vilkas jį atvedė namo. Pasirodo, vilkas tą rytą nubėgo į polikliniką, kur senelis nuolat lankydavosi, stovėjo prie durų ir garsiai staugė tol, kol prie jo nepriėjo daktaras.

Tada jis čiupo daktarą už chalato ir ėmė tempti link senelio namų.

Taip vilkas išgelbėjo gyvybę savo šeimininkui.