Jis praeina negrįžtamai, užsimiršta, jį pasiglemžia "neatidėliotini darbai", buitis, "svarbūs reikalai", kasdienybė, chaosas, išmanaus gyvenimo tempas.

Laikas - amžinas. Žmogus - NE.

Todėl būtina išmokti į prabėgantį laiką įterpti bendravimo akimirkas su tais, kurie artimi, mylimi ir brangūs.

Dar kartą jiems paskambinti. Paklausti, kaip reikalai. Pakviesti arbatos.

Pastūmėti laiką ir atrasti keletą minučių pasivaikščiojimams po darbo, kavos puodeliui su sese, su brolio šeima, su mylimu žmogumi. Nevalia pamiršti tėvų, kol jie dar vaikšto po šią žemę. Tik taip atrodo, kad tokios minutės nesvarbios. Iš tikrųjų, ant tokių minučių laikosi gyvenimas.