Joga nepaliaujamai populiarėja visame pasaulyje. Svarbu suprasti, jog tai nėra religija - jogą praktikuoja ir tikintieji, ir ateistai. Yra du pagrindiniai jogos komponentai, kurie šiandien praktikuojami ir vakaruose: fiziniai tempimo pratimai (asana) bei psichinis pasirengimas, praktikuojant meditaciją (dhyana).
Daugelis vakarų pasaulio žmonių nežino, jog jau tūkstančius metų tikroji jogos prasmė yra pasiekti visiško įžvalgumo būseną, kuri atveria akis į realybę, užkirsdama kelią asmeniniam šališkumui bei kultūriniams lūkesčiams, kurie gali iškreipti mūsų suvokimą.
Joga atsirado kur kas anksčiau, nei induizmas bei artimai siejasi su džainizmu ir budizmu. Jos atsiradimo užuomazgos aptinkamos dar prieš 3-5 tūkstančius metų.
Toliau trumpai aprašomi 8 keliai, pateikiami antrojoje iš keturių jogos sutros knygų. Tai žymiausias jogos klasikos veikalas, parašytas prieš du tūkstančius metų. Knygos autorius – indų išminčius Patanjali. Šie mokymai yra itin naudingi ir šiandien, nes gali pagerinti žmogaus psichologinę būklę bei bendrą gyvenimo kokybę.
„Antrojoje jogos sutrų knygoje aprašoma jogos praktika. Šios praktikos tikslas – atsikratyti destruktyvių įpročių, kurie blaško mintis ir sukelia kančią. Patanjali apibūdina metodą, žinomą kaip ashtanga arba aštuoni keliai“,- teigia mokslų daktaras, vyriausias noetikos mokslų instituto mokslininkas Dean Radin.
Štai kokie jie:
Pirmasis kelias - Yama: Atsiribojimas nuo žalingo elgesio arba sąmoningas pasirinkimas, kokio elgesio reikia vengti. Pavyzdžiui, smurto, kenkimo, netiesos sakymo, vogimo, linksminimosi ir šykštumo. Tai bendras dorybingo ir etiško elgesio perėmimas.
Antrasis kelias – Niyama: Naudingo elgesio ugdymas bei gairių, kurios skatina deramai elgtis, kūrimas. Tai apima švarą ir taupumą, dėkingumo ir pasitenkinimo požiūrio ugdymą bei dėmesingą atsidavimo ir saviugdos praktiką.
Trečiasis kelias – Asana: Fizinės laikysenos kūrimas. Tai padeda atsipalaiduoti kūnui ir protui, nes pasitelkiama jėga, pastovumas ir lankstumas. Šios asanos esmė – paruošti kūną, jog šis galėtų ištverti ilgalaikę meditaciją.
Ketvirtasis kelias – Pranayama: Sąmoningos kvėpavimo technikos. Jos pagerina proto gebėjimą susikaupti ir pripildo kūną energija.
Penktasis kelias – Pratyhara: Pasitraukimas nuo įprasto juslinio suvokimo ir susitelkimas tik į vieną dėmesio objektą. Dėmesio ribojimas skatina protą susitelkti į vidų ir puoselėti dar didesnę proto ramybę.
Šeštasis kelias - Dharana: Stabili, nuolatinė koncentracija. Žodžio dharana šaknis dhri reiškia „laikyti“; žmogus geba išlaikyti dėmesį, koncentruojantis į vieną mintį. Ši koncentracija yra panaši į susikaupimą, kurį patiriame atlikdami intelektualinį darbą.
Septintasis kelias - Dhyana: Ilgo dėmesio išlaikymo ugdymas, skatinantis gilesnį skverbimąsi ir budrumą. Tai dažnai vadinama meditacija.
Aštuntasis kelias - Samadhi: Vienybė arba susitapatinimas su objektu, į kurį sutelktas dėmesys. Šioje būsenoje skirtumas tarp objekto ir subjekto išnyksta ir žmogus tampa meditacijos objektu. Šis supratimas dažnai apibūdinamas kaip ekstazė. T. y., tai sąmoningai suvokiama būsena, kurią lydi intensyvus, nesąmoningas malonumas.
Skaityti komentarus