Po neįprastai karštų ir sausų vasaros orų Sibiro zoną kankina itin didelis gaisras. „Būti čia, yra tarsi būti siaubo filme. Pasižiūriu į aplinką ir stebiuosi, kaip tai galėjo nutikti? Ar mes galėjome to išvengti?“ – tokiais klausimais ir išgyvenimais dalinasi vienas iš savanorių gaisro aliname Sibiro krašte. Gaisras išdegino milijonus hektarų taigos, dūmais apėmė dar didesnius plotus. Pirmadienį, (t.y. liepos 29 d.) gaisras buvo apėmęs 3,2 ha miškų, daugiausiai Jakutijoje ir Krasnojarsko bei Irkutsko srityse. Dūmų paveikti tapo ir tokie miestai kaip Čeliabinskas ir Jakaterinburgas. Dėl didelių dūmų debesio sutriko oro susisiekimas, tačiau didžiausi padariniai – aplinkai, nes padariniai jau dabar įvardinami kaip didžiulė ekologinė katastrofa.
Dėl gaisro Rusijoje paskelbta nepaprastoji padėtis, savo pagalbą šaliai pasiūlė ir JAV prezidentas D. Trumpas. Rusijos kariuomenei įsakyta gesinti gaisrą buvo šį trečiadienį, tačiau atsižvelgus į laiką ir gaisro mastą – kyla klausimas, kodėl taip vėlai buvo imtasi aplinkos ir miško išsaugojimui būtinų veiksmų? Tačiau Rusijoje yra miško gaisrų įstatymas, kuris leidžia negesinti gaisro vadinamose „kontrolės zonose“ – vietose, kuriose nebūtina gesinti gaisrų, jei jų gesinimas atsieina brangiau, nei ugnies padaryta žala. Tokia politika buvo pradėta įgyvendinti ne taip seniai - 2015 metais. Gubernatoriai šia teise naudojasi labai noriai, nes jiems trūksta būtinos infrastruktūros dėl labai silpnos ekonominės padėties, todėl galimybė gaisro atveju nieko nedaryti ir nesiimti veiksmų jiems yra priimtina. Už visa tai sumokama natūralios gamtos kaina ir ekologinėmis problemomis, nes kiekvienas gaisras po savęs palieka skirtingus padarinius aplinkai, tos vietos gyvūnijai ir įneša skirtingą indėlį į klimato kaitos problemą. Taip yra, nes žalos vertinime, pagal kurį sprendžiama ar gesinti, ar negesinti gaisro, atsižvelgiama tik į tai, kiek gali sudegti medienos, tinkamos perdirbimui, ir neatsižvelgiama į jokius kitus aplinkosauginius rodiklius.
Vietos gyventojai taip pat įvardina, jog atsakingos institucijos nesiima pakankamai priemonių, kad būtų sustabdyti gaisrai ir apsaugota aplinka. Ir šį kartą nepaprastoji padėtis buvo paskelbta tik tada, kai daugiau nei 700 000 žmonių pasirašė peticiją, kuria ragino imtis rimtesnių veiksmų gesinant gaisrą ir skelbti nepaprastąją padėtį. Dėmesį į šį įvykį atkreipė daugybė organizacijų, tarp kurių ir „Greenpeace“, kuri savo pranešime paskelbė, jog „Miškų gaisrai šalies rytinėje dalyje jau seniai nebėra vien vietinė problema. Tai transformavosi į ekologinę katastrofą“. Nerimaujama ir dėl to, kad šis gaisras prisideda prie pasaulio klimato šiltėjimo. Padarinius jaučia ir netoliese gyvenantys aplinkiniai, kuriuos kankina dūmai, keliantys jiems galvos skausmus, svaigimą bei kitus panašius simptomus.
Prie šio gaisro gesinimo dabar prisideda ne tik rusų kariai, bet ir nemažai savanorių, kuriems rūpi gamtos ir miškų išsaugojimas. Vienas savanoris organizacijai „Greenpeace“ teigė: „Savo pavyzdžiu norime įtraukti žmones, kad jie pamąstytų apie mus supančius gaisrus. Mes norime, kad jie liautųsi toleruoti tokius valdžios veiksmus ir pradėtume su miškais elgtis pagarbiai, kaip jie ir nusipelnė“.
Skaityti komentarus