Anksčiau jis yra sakęs: “Yra aiškus ryšys tarp anglies kiekio, ypač anglies dioksido kiekio ore ir klimato.”

“Šiandien ne tik anglies dioksidas lemia klimato kaitą, bet tai labiausiai su klimato kaita asocijuojamas dalykas.” 

“Kartais anglies dioksido kiekis nenumatytai pasikeičia - padidėja, tai gali lemti vulkanų išsiveržimai, tad ugnikalniai gali sukelti klimato atšilimą.” 

“Kai kuriais atvejais, kaip, pavyzdžiui, Ordovičiaus eros pabaigoje vykusį išnykimą lėmė didelė kalnų grandinė, kuri sugėrė anglies dioksidą iš atmosferos, todėl jo kiekis smuko žemyn. Tai, greičiausiai, sukėlė ledynmetį.” 

Dr. H. Schmidt taip pat paaiškino, kaip staigus klimato pasikeitimas veikia kiekvieną maisto grandinės grandį. 

Jis pridūrė: “Kitu metu tai gali lemti kitos priežastys, pavyzdžiui, Žemės orbita gali pakeisti savo formą, paprastai tai galima nuspėti, o tuomet pakitęs kampas lemia Saulės spinduliuotės pokyčius." 

"Tuomet tai užveda nesibaigiantį ratą: kuo oras darosi šiltesnis, tuo daugiau anglies dioksido galima užfiksuoti atmosferoje, o tai didina oro temperatūrą dar labiau." 

"Taigi anglies dioksidas arba skatina atšilimą, arba atšalimą, arba paspartina pokyčius. Kuo greičiau vystosi pokyčiai, tuo greičiau keičiasi klimatas." 

Greitas klimato pasikeitimas dažnai kelia sunkumus įvairioms rūšims adaptuotis. 

"Jei aplinka keičiasi per greitai, kai kurios rūšys išnyksta." 

Dr. H. Schmidt tuomet paskelbė bauginantį verdiktą. 

"Jei tai viršytų tai, ką mes vadiname foninio išnykimo lygmuo, mes imtume matyti aiškius išnykimo žymenis.” 

Manoma, kad šiuo metu pokyčiai peržengia nustatytą lygmenį, tad ne visos rūšys geba prisitaikyti. 

“Šiuo atveju nėra vienos priežasties, vedančios išnykimo link, kaip kad buvo praeityje.”

“Tai ne tik klimato pokytis, kurį sukėlė žmonės, bet ir miškų kirtimai, miestų plėtrą, gyvūnų buveinių naikinimas - dalykai, kurie apsunkina įvairių rūšių adaptaciją.” 

“Taigi, ateitis kelia nerimą, kai žinome, kas vyko praeityje.”