Meilė šunims nuo pat mažens?

Taip. Nuo vaikystės domėjausi šunimis, jie mane tiesiog užburdavo. Visada norėjau sužinoti, kaip žmonės geba su jais susitarti, bendradarbiauti. Jei tik būdavo galimybė, stengdavausi paglostyti ir pakalbinti kiekvieną sutiktą šunį. Šiandien suprantu, kad ne visada elgiausi teisingai. Glostyti svetimą šunį galima tik atsiklausus savo tėvų ir šuns šeimininkų, būtent to mokinu vaikus. Ne kiekvienas šuo džiaugiasi paglostymais, tai aplinkinių saugumo klausimas. Teisingas elgesys apsaugo nuo nelaimingų atsitikimų – šventai tikėdama, kad visi šunys geri, vaikystėje buvau smarkiai apkandžiota. Bet tai nesustabdė nuo tolimesnės draugystės su šunimis.

Kada ir kaip susidomėjote šunų dresūra?

Šiuo metu auginu savo penktą šunį, borderkolių veislės patiną vardu Zip. Iki to laiko auginau mišrūną, rytų Europos aviganį, berno zenenhundus. Į kinologų pasaulį rimčiau įsitraukiau su pastaraisiais šunimis. Kartu dalyvavome sporto renginiuose, parodose, kaniterapijos užsiėmimuose vaikams. Žodis „dresavimas“ man asocijuojasi su muštru, šuns vertimu kažką daryti. Jį norėčiau pakeisti žodžiu „auklėjimas“, nes šunų mokymosi procesas beveik nesiskiria nuo žmonių.

 Šunys mąsto ir daro išvadas, mokosi palaipsniui. Dažnai reikalaujame iš jų visko čia ir dabar. Nors patys pirmiausia išmokstame skaičius, tada sudėti, atimti, vėliau daugybos lentelę ir tik tada galime spręsti sudėtingesnes užduotis, iš jauno šuniuko norime, kad jis atsišauktų vardu, atsisėstų, palauktų, nedarytų jokių išdaigų. Mažas šunelis – besimokantis vaikas, iš jo negalime reikalauti visko staiga – t. y. negalime pirmoko prašyti išspręsti penktos klasės lygties. Man visada smagu stebėti šuns tobulėjimą, matyti, kaip jis džiaugiasi atrasdamas teisingus sprendimus.

Ar turite savo mylimiausią šunų veislę?

Mylimiausios šuns veislės neturiu. Norėčiau turėti dar ne vieną šunį, o veislių sąrašas, iš kurio galėčiau rinktis, yra pakankamai ilgas. Be jokios abejonės man labai patinka borderkoliai, jie labai nuovokūs, greiti, mokytis mėgstantys šunys. Ši veislė nėra skirta žmonėms, kurie nusprendė šunį auginti pirmą kartą – be atitinkamos veiklos ir šeimininko įgūdžių borderkolis gali „susprogdinti pasaulį“.

Dažnai žmonės kalbėdami apie šunis sako: protingi šunys ir kiti – mažiau protingi. Ar toks skirstymas teisingas?

Nėra protingų ir neprotingų veislių. Visi šunys sugeba mokytis. Renkantis šunį, dėmesį reikėtų kreipti ne į jo išvaizdą ir ne į „protingumo lygį“, o į temperamentą. Pirmas klausimas įsigyjant šunį turėtų būti toks: ką su juo veiksiu ir kiek laiko galėsiu jam skirti?

Žmogui, mėgstančiam tinginiauti prie televizoriaus ekrano, niekada nerekomenduočiau įsigyti judraus, energingo šuns – reikėtų atsisakyti tokių šunų kaip borderkolis, belgų aviganis malinua, vokiečių aviganis ar haskis. Kai šuo nuobodžiauja, jis gali tapti labai destruktyvus, nepriklausomai nuo veislės, toks jo elgesys visiškai nesusijęs su jo protu. Žmonėms, kurie mielai leidžia daugiau laiko namuose, rekomenduočiau ieškoti dekoratyvinių veislių, tokių kaip ši-tcu, mopsas, kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis, mėgstantiems būti gamtoje, sportuoti, rekomenduočiau rinktis medžioklinės ar darbinės linijos šunį – veimaranerį, vengrų vižlą, labradoro retriverį, australų aviganį.

Kiekviena veislė turi savo paskirtį – įsigilinkite į jos aprašymą, pabendraukite su veisėjais, susipažinkite su jų šunimis, gerai apgalvokite, ar sutampa jūsų ir pasirinktos veislės „biolaukai“. 

Ar tiesa, jog šunį pradėti mokyti galima bet kada? O kada geriausia?

Taip, pradėti galima bet kada. Mokytis galima visą gyvenimą – juk ir žmonės geba mokytis iki gilios senatvės, jei tik turi tokį norą. Pradėti formuoti tinkamus įgūdžius geriausia nuo mažens – nuo pačių pirmų dienų, vos tik atvežus šunį į naujus namus. Žymiai paprasčiau išauklėti šuniuką nuo mažų dienų, nei palikti jo auklėjimo procesą savieigai ir vėliau jau taisyti nepageidaujamą elgesį. Idealus laikas pradėti vaikščioti į dresūros mokyklą – 3/ 4 mėnesiai. Iki to laiko dėmesys turėtų būti skiriamas šuniuko auklėjimui ir socializacijai namuose.

Kinologo darbas. Su kokiais iššūkiais susiduriate? Ką kiekvienas turėtų žinoti apie dresavimą?

Dažnai tenka susidurti su žmonių reikalavimais pakeisti šunį čia ir dabar. Svarbu žinoti, kad šuo nėra daiktas, tai nėra arbatinukas ar automobilis. Dresuotojas nėra visagalis, jis negali atidaryti „kapoto“, pakeisti detales ir padaryti šunį „kaip naują“. Svarbu žinoti, kad mokymosi procesas nebūtinai vyks pagal planą – šunys tokie pat skirtingi, kaip ir mes, vieni mokosi greitai, kiti lėčiau. Svarbu išgirsti, ką sako dresuotojas. Jei nebus vykdomi jo patarimai, šuo nesikeis. Šuns auklėjimo sėkmė labiausiai priklauso ne nuo dresuotojo, o nuo šeimininko – jis yra tas žmogus, kuris gyvena kartu su šunimi ir sprendžia, kiek laiko gali skirti jo auklėjimui. Ir tikrai nebūtina užsiimti tuo visą dieną – jei per dieną auklėsite šunį bent 5 minutes ryte ir 5 vakare, pokyčiai tikrai bus!