Nepaisant tokio plataus šio herbicido panaudojimo, vartojai  ėmė abejoti jo saugumu. Imta manyti, kad jis kenkia ne tik aplinkai, be t ir žmogaus sveikatai. Neseniai vykusios bylos  netgi rado įrodymų, kad glifosatas sukelia vėžį, įskaitant ne Hodžkino limfomą, B-ląstelių karcinomą bei leukemiją.

Vartotojų sveikata

Glifosatas tapo debatų epicentru nuo to laiko, kai tarptautinė vėžio tyrimų agentūrą 2015 metais paskelbė apie galima jo kancerogeninį poveikį žmonėms.

Po tokio pareiškimo pasipylė tūkstančiai vartotojų tvirtinimų, jog jie susirgo vėžiu dėl „RoundUp“ naudojimo. Dauguma  kaltino „Monsato“, kurį 2018 įsigijo „Bayer AG“, tylėjimu apie galimus pavojingus „RoundUp“ šalutinius poveikius.

Johson byla pradėjo karą prieš agrochemijos korporaciją, į kurį jungiasi vis daugiau vartotojų. Edwin Hardeman, kuris naudojo „RoundUp“ nuo 1980-ųjų, gavo 80 mln. JAV dolerių kompensaciją, kai teismas patirtino, kad herbicidas prisidėjo prie jo vėžio. Alva ir Alberta Pilliod, kurie taip pat naudojo „RoundUp“, 2019 metų kovą buvo priteista 2 mlrd. JAV dolerių žalai kompensuoti.

Daugiau nei 13400 vėžiu sergančių pacientų padavė „Monsanto“ į teismą dėl vis didėjančių kalbų, jog jų produktų naudojimas gali sukelti vėžį.

Įtaka aplinkai

Nors „RoundUp“ paprastai naudojamas tam, kad pievelės, sodai ar kitos viešos erdvės atrodytų nepriekaištingai, tačiau ilgainiui jo panaudojimas išplito agrokultūroje dėl  herbicido gebėjimo naikinti piktžoles, kurios žaloja pasėlius.

1996 metais „Monsato“ pristatė „RoundUp“, skirtą purkšti genetiškai modifikuotus pasėlius ar sėklas, kurios atsparios glifosatui. Ši nauja augalų savybė leido ūkininkams purkšti „RoudUp“ visur ir nesijaudinti dėl galimo kenksmingo poveikio sodiniams.

Nors toks besaikis purškimas naikina piktžoles, tačiau tai taip pat gali pakenkti darbininkams, galvijams bei gretimoms ekosistemoms. Be to, purškiamas glifosatas gali patekti į orą ir būti įkvėptas žmonių ar gyvūnų arba patekti į gyvulių virškinamąjį traktą.

Vokiečių tyrimas rado, kad glifosato dalelės gal patekti į gyvūnų organizmus mitybos keliais ir kad glfosatas gyvūnų audiniuose net ir mažais kiekiais gal būti pavojingas.

Glifosatas tai pat veikia aplinkines ekosistemas, ypač vandens. Nuotekos iš ūkių gali užkrėsti šalimais esančius prūdus, ežerus ar upes ir sunaikinti žuvų bei kitų vandens gyvūnų maisto šaltinius.

Mokslininkai taip pat rado ryšį tarp glfosato ekspozicijos ir vandens gyvūnų metabolizmo, elgesio bei reprodukcijos ypatumų pasikeitimo.

Rizikos mažinimas

Vartotojus „RoundUp“ veikia keliasi būdais: per maistą, kuriame yra glifosato, per orą, kai lankomas parkas, kuris buvo purkštas pesticidu ar naudojant patį produktą.

Tačiau yra būdų, kurie padės apsaugoti save ir aplinką. Pirmas būdas – naudoti organinius, natūralius pesticidus, kurie padės atsikratyti nepageidaujamų vabalų ar piktžolių sode. Tai alternatyva kenksmingiems herbicidams, tačiau rizika „sutikti“ glifosatą vis tiek neišnyksta, nes jis naudojamas beveik visur.

Dėl neseniai iškeltų bylų „RoundUp“, bendruomeninės sąjungos visame pasaulyje ėmė protestuoti tam, kad būtų uždrausta „RoundUp“ naudojimas parkuose, laukuose ir kitose viešose vietose, pabrėždami, kad herbicidas yra pavojingas sveikatai bei aplinkai.

Niujorko tarybos nariai neseniai išleido teisės aktą, kuris draudžia naudoti „RoundUp“ bei kitus pesticidus, kurių sudėtyje yra glifosato. Šių herbicidų taip negalima naudoti prie vandens telkinių.

Kalifornijos universiteto prezidentė Janet Napolitano taip pat žengė svarbų žingsnį ir pasistengė, kad pesticidai, kurių sudėtyje yra glifosato nebūtų naudojami studentų miestelio teritorijoje.

Pasaulyje

Glifosato ir „RoundUp“ draudimų daugėja visame pasaulyje. Vietnamas, Čekija bei Italija visiškai uždraudė jų naudojimą.

Kadangi yra būdų, kurie padėtų apsaugoti save ir aplinką nuo „RoundUp“, šis herbicidas bus purškiamas dar ilgai visame pasaulyje.

Vartotojai ir ekosistema jaus „RoundUp“ pasekmes tol, kol jis nedings iš parduotuvių lentynų visiems laikams.