M. Garbačiauskaitės-Budrienės uzurpuota LRT prisideda prie valstybėje organizuojamo sabotažo?
Pastarosiomis dienomis Kultūros asamblėjos atstovų viešojoje erdvėje skambanti frazė: „priėjome tokią ribą, kai reikalingas pilietinis nepaklusnumas ir net politinis valstybės sabotavimas“ – kurią išsakė iniciatyvinės grupės narys Karolis Kaupinis, o jam pritarė ir kiti asamblėjos veidai, tokie kaip Gintautė Žemaitytė, nebeatrodo kaip nuomonė. Tai jau pavojinga ideologinė linija.
Demokratinėje valstybėje pilietinis nepaklusnumas turi aiškias ribas: jis nukreiptas į politikos sprendimus, bet niekada – prieš pačią valstybę, jos stabilumą ir demokratinius procesus.
Tačiau kai Kultūros asamblėjos atstovai ima normalizuoti žodį „sabotavimas“ greta žodžio „valstybė“, tai tampa:
- valstybės institucijų delegitimizavimu,
- demokratinių procesų menkinimu,
- visuomenės skaldymu į „teisinguosius“ ir „neteisinguosius“.
Ypač pavojinga, kai šios idėjos pristatomos kaip pilietiškumo ar kultūrinės brandos forma.
Tai nėra normalu.
Tai nėra sveika.
Tai nėra kelias į stipresnę Lietuvos Respubliką.
Demokratijoje niekas neturi moralinės licencijos „veikti prieš valstybę“, net ir kultūros lauko autoritetai.
Valstybė – tai ne valdžia.
Valstybė – tai visi mes: mūsų teisės, saugumas, stabilumas, institucijos, kurias tobuliname rinkimais, diskusijomis ir reformomis, bet ne sabotažu.
Kai pradedame teisinti veiksmus „prieš savo valstybę“, atveriame duris ne pilietiškumui, o chaosui.
Todėl reikia pasakyti aiškiai:
Kritika – taip.
Debatai – būtini.
Reformos – reikalingos.
Tačiau jokios sabotažo formos prieš savo valstybę negali būti pristatomos kaip moralus ar teisingas kelias.
Ypač šiandien, kai Lietuvai svarbiausia – vienybė, o ne dirbtinai kuriami frontai šalies viduje.
Štai tokią LRT mes užauginome, kai laisvai chaltūrikas siūlo sabotuoti valstybę!
Penktoji kolona tampa chaltūrininkai, kurie kultūrą pavertė valstybę griaunančia jėga.
Skaityti komentarus