Gruodžio 9 d. Sorošo augintų žurnalistų profesionalų klipe panaudoti archyviniai LRT kadrai su Dalia Kutraite ir oficialus atsakymas – tai klasikinis šiuolaikinės manipuliacijos pavyzdys. Jie naudoja „nuorodos“ techniką: parodyti selektyvius kadrus be tiesioginio kaltinimo, bet su aiškiu implikuojamu pranešimu. Tai yra gudrybė, kai atsakomybė perkeliama nuo siuntėjo į gavėją – jei jauti asociacijas, tai tavo „individuali interpretacija“.
Teigiant, kad tai „tiesiog istorijos pavyzdžiai“, jie taiko neva objektyvumo aureolę, nors iš tikrųjų tai yra tikslinga archyvo medžiagos atranka, skirta paremti iš anksto suformuluotą naratyvą. Įtraukimas į tokį kontekstą jau yra vertinimas, nepaisant žodžių „mes nieko nevertiname“.
Pavojus slypi ne tik konkrečioje manipuliacijoje, bet ir arogantiškame pasitikėjime, kad toks dviprasmiškas vaizdavimas yra priimtinas.
Siekiant suvokti šio mechanizmo absurdiškumą ir pavojų, pasitelkime analogiją. Įsivaizduokime vaizdo įrašą, kuriame vienas po kito būtų rodomi kadrai su įvairiais asmenimis: pradedant diktatoriais (pvz., Adolfas Hitleris), baigiant šiuolaikiniais Lietuvos visuomenės veikėjais – Monika Budriene, Andriumi Tapinu, Birute Davidonyte. Jei po to autorius teisintusi „aš tiesiog rodau istorijos / visuomenės pavyzdžius. Nieko nekomentuoju. Jūsų asociacijos priklauso nuo jūsų“, visi nedvejodami įžvelgtų akivaizdžią manipuliaciją (žr. Koliažą).


Būtent tai patiria ir gerbiama žurnalistė Dalia Kutraitė, kurios laidų LRT archyviniai kadrai buvo įtraukti į įžanginį propogandinį klipą – jie tampa dalimi vizualinio naratyvo, kurio neigiamą konotaciją neįmanoma paneigti. Ir tai labai kenkia LRT reputacijai! Labai gaila!