Viešojoje erdvėje pasirodę pareiškimai, kad LRT pokyčių iniciatoriai „puola demokratiją“ ar „kėsinasi į laisvą žodį“, yra patogus emocinis naratyvas, bet jis mažai ką bendro turi su tikrove. Tam, kad suprastume, kas iš tiesų vyksta, reikia atsiremti į faktus, o ne į politines ar emocines interpretacijas.
LRT pokyčių esmė kyla ne iš politikų užgaidų, o iš oficialių valstybės audito institucijų išvadų. Šiose išvadose aiškiai įvardyti konkretūs struktūriniai trūkumai, kurių LRT vadovybė metų metus neišsprendė.
Todėl pokyčius būtina priimti ne dėl politinių simpatijų, o dėl audito nustatytų problemų.
1. LRT pokyčiai kyla iš Valstybės kontrolės išvadų
Valstybės kontrolė ne kartą vertino LRT veiklą. Išvadose įrašyta tai, ką viešai nutylima:
• LRT neturi veiklos rodiklių, pagal kuriuos būtų galima vertinti efektyvumą
• nėra aiškių turinio savikainos skaičiavimo metodikų
• finansavimas kasmet didėja automatiškai, be rezultatų analizės
• taryba neturi veiksmingų įrankių tikrai kontroliuoti vadovybę
• vidinė kontrolė ir sprendimų skaidrumas yra riboti
• atskaitomybė visuomenei silpna, dokumentacija fragmentiška
• vadovo atleidimo tvarka sukurta taip, kad praktiškai neįmanoma įgyvendinti atsakomybės
Tai oficialios institucijos pateikti duomenys.
2. Pokyčių esmė yra valdymo skaidrinimas, o ne žurnalistų kontrolė
Šiandien bandoma sudaryti įspūdį, kad pataisos nukreiptos į LRT turinio ribojimą. Tai netiesa.
Pokyčiai paliečia:
• valdymo skaidrumą
• audito rekomendacijų įgyvendinimą
• tarybos atsakomybę
• vadovo atskaitomybę
• finansinio pagrindimo aiškumą
• viešojo intereso misijos vykdymo kriterijus
Nieko, kas susiję su cenzūra, turinio kontrolė ar žurnalistų laisvės apribojimais, pataisose nėra.
Laisvo žodžio tema įmetama tik kaip emocinis masalas.
3. Šiandieninė LRT valdymo struktūra yra „unikali” ir nepraktiška
Skaičiai patys kalba už save:
• vadovui atleisti reikia vos ne konstitucinės daugumos
• vadovo atskaitomybė tarybai minimali
• taryba dažnai neturi informacijos, reikalingos sprendimams
• finansavimo modelis visiškai atskirtas nuo veiklos kokybės vertinimo
• kritika institucijai traktuojama kaip puolimas
Ši struktūra neskatina skaidrumo. Ji skatina stagnaciją.
4. Skandinavija rodo, kad stipri kontrolė yra normali, o ne grėsmė
Lietuvoje bandoma įtikinti, kad politikų deleguojami tarybos nariai = cenzūra.
Tačiau pažvelkime į šalis, kurios pirmauja žiniasklaidos laisvės reitinguose.
Suomija
YLE tarybą renka parlamentas.
Norvegija
NRK valdymą formuoja parlamentas ir vyriausybė.
Švedija
SVT valdybą paskiria fondas, kurį sudaro politikų deleguoti atstovai.
Ir nė vienoje iš šių šalių niekam nė į galvą neateina kalbėti apie „laisvo žodžio žudymą“.
Todėl teiginiai, kad demokratija žlugs dėl LRT pokyčių, yra ne argumentas, o baimės retorika.
5. Tikroji demokratijos problema nėra pokyčiai, o tai, kaip LRT vadovybė į juos reaguoja
Kol audito išvados aiškiai įvardija trūkumus, LRT vadovė savo komentaruose:
• ignoruoja faktus
• pasakojimus perkelia į emocionalią plotmę
• viską vertina kaip asmeninę skriaudą
• vietoj diskusijos renkasi dramatizavimą
• kuria svetimą naratyvą apie „laisvo žodžio žudymą“
Tai nėra profesinė reakcija.
Tai nėra atsakomybė.
Tai nėra skaidrumo principas.
Institucija neturi būti valdoma per emocijas.
Išvada
LRT pokyčiai būtini ne todėl, kad kas nors nori sunaikinti žurnalistiką.
LRT pokyčiai būtini todėl, kad: 1. Valstybės kontrolė nurodė struktūrinius trūkumus 2. taryba šiuo metu negali užtikrinti realios kontrolės 3. finansavimas nesiejamas su rezultatais 4. vidinė valdymo sistema yra uždara 5. audito rekomendacijos dešimtmečius paliekamos stalčiuje 6. žurnalistų darbas netampa laisvesnis nuo to, kad institucijos vadovybė neremia pokyčių 7. emocinė retorika negali būti pagrindas įstatyminei tvarkai
LRT nėra vieno žmogaus institucija. Tai visuomeninis transliuotojas.
Todėl visuomenė turi teisę reikalauti, kad institucija būtų valdoma skaidriai, efektyviai ir atsakingai.
Skaityti komentarus