Kad meluoja, o gal tyčia klaidina visuomenę apie meilę valstybei! Raimondas Kuodis, buvęs Ingridos Šimonytės patarėjas, rimtu veidu aiškina, kad „reikia Excel’io – parodyti, kas perkama, kada, už kiek“.
Na, taip, kai klausia buvęs konservatorių patarėjas – tai patriotiškas rūpestis.
Kai tą patį pasako Žemaitaitis – tai jau Kremliaus choras.
Mums liko gyventi dviejų moralės kodų valstybėje:
vienas – Excel’iams, kitas – liaudžiai.
Vienas leidžia klausti, kitas – tik ploti.
Bet ar ne juokinga, kai po „auksinių šaukštų“ epochos vėl girdime raginimus „pirkti greičiau, nes karas prie durų“?
Ar tikrai reikia skubėti nupirkti dešimčiai metų į priekį karinių batų, kad karys po dešimties metų, kai padai jau bus pelėsiais apaugę ir kandžių suvalgyti, galėtų didžiuotis „strateginiu planavimu“?
Todėl Žemaitaičio siūlymas išlikti 5 % BVP gynybos zonoje, kaip buvo sutarta su NATO partneriais, nėra silpnumo ženklas – tai racionalumo pasiūlymas.
Valstybės biudžetas turi būti formuojamas ne pagal emocinį toną, o pagal rizikas, prioritetus ir realius poreikius.
Gynybos finansavimas – ne šauksmų konkursas, o atsakomybės disciplina: kai investuojama išmaniai, skaidriai ir su aiškiu planu, o ne pagal politinės panikos kalendorių.
Tik racionali valstybė gali būti saugi.
O racionalumas prasideda nuo paprasto klausimo – ne kiek išleidžiame, o kaip išleidžiame.
KAS VYKDO UŽSIENIO POLITIKĄ LIETUVOJE?
Svetimos tetos ir dėdės, ar vis dėlto prezidentas Gitanas Nausėda?
Pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad kai kurios kelionės į NATO susitikimus tėra turistinės. Juk NATO šalių narių sprendimas skirti 3,5 % nuo BVP gynybai ir 1,5 % infrastruktūrai visiškai atitinka tai, ką jau seniai aiškinu visuomenei.
Keista, kad dvaro ruporai viešai nepaklausia prezidento ir kitų „vertybininkų“, kada ir kaip buvo priimtas šis sprendimas. Gal tada baigsis apgaulės apie tariamą meilę valstybei?
Beje, net didysis konservatorių ekonomistas Raimondas Kuodis kelia analogiškus klausimus.
Tik jis — ne „vatininkas“, o, pasirodo, jau patriotas
Skaityti komentarus