2026 metų balandį Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija paskelbė naują viešąjį pirkimą maitinimo paslaugoms. Suma siekia 650 000 eurų. Vienerių metų sutartis su galimybe pratęsti dar dvejiems metams. Viskas pagal taisykles. Tik klausimas, ar taisyklės atspindi tai, kas priimtina visuomenei.
Pirmas dalykas, kuris krinta į akis. LRT kavinė nėra skirta tik LRT darbuotojams. Pirkimo dokumentuose aiškiai nurodyta, kad maitinimo paslaugomis galės naudotis ir kitų LRT patalpose veikiančių organizacijų darbuotojai. Kas tos organizacijos? Kokiomis sąlygomis privačios struktūros naudojasi viešai finansuojama infrastruktūra? Ar jos moka pilną rinkos kainą? Pirkimo dokumentai į šiuos klausimus neatsako. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojai iš esmės subsidijuoja maitinimo infrastruktūrą ir tretiesiems, su LRT tiesiogiai nesusijusiems asmenims.
Antras dalykas. Finansinis modelis yra neskaidrus. LRT perka maitinimo paslaugą už daugiau nei pusę milijono eurų, tačiau niekur aiškiai neatskirta, kokia suma tenka darbuotojų kasdienei kavinei, o kokia renginiams. Jei darbuotojai moka pilną kainą patys, LRT išlaidos turėtų apsiriboti renginių maitinimu ir kavinės administracine infrastruktūra. Tokia suma šiam tikslui kelia pagrįstus klausimus dėl proporcingumo.
Trečias dalykas. LRT jau yra susidūrusi su problemomis dėl darbuotojų naudų apskaitos. Valstybės kontrolė nustatė, kad 39 LRT darbuotojai savo asmeninius elektromobilius nemokamai įkrovė LRT teritorijoje ir tai nebuvo tinkamai apskaityta kaip pajamos natūra. Tas pats principas galioja ir maitinimui. Jei darbuotojai gauna pigesnius pietus nei laisvojoje rinkoje, tai yra apmokestintina nauda. Ar šį kartą LRT apskaitą tvarko tinkamai? Viešai tai nėra patvirtinta.
Ketvirtas dalykas. Platesnis kontekstas. LRT kasmet gauna beveik 80 milijonų eurų iš valstybės biudžeto. Valstybės kontrolė 2025 metais nustatė, kad 89 procentai programų pirkimų buvo vykdyti kreipiantis į konkretų tiekėją, apeinant atviro konkurso procedūras. Neatitikimų teisės aktams rasta visuose dvylikoje vertintų programų pirkimų. LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė šias išvadas pavadino galimybe tobulėti. Šiame kontekste 650 000 eurų kavinei nėra atskiras epizodas. Tai sistemos dalis.
Ir yra kontekstas, kurio negalima ignoruoti. Šiandien apie penktadalis Lietuvos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos arba ties jos riba. Pensininkė skaičiuoja, ar užteks pinigų vaistams. Šeima Dzūkijoje svarsto, kaip susimokėti už šildymą. Jaunimas Vilniuje, mokantis 400 eurų už kambarį, džiaugiasi radęs 3 eurų pietus. Tuo metu viešosios žiniasklaidos institucija, kuri kasdien eteryje kalba apie atsakomybę, skaidrumą ir socialinį teisingumą, pati negali arba nenori paaiškinti, kam tiksliai skiriama tokia suma maitinimui, kas gali naudotis ta infrastruktūra ir ar iš to gaunama nauda yra tinkamai apmokestinama.
LRT nėra privati įmonė. Ji egzistuoja iš visuomenės pinigų ir visuomenės vardu. Kai ta pati institucija vienoje rankoje laiko mikrofoną ir aiškina kitiems, kaip reikia gyventi, o kitoje pasirašo sutartis, kurių finansinė logika visuomenei nėra aiški, tai nėra administracinė smulkmena. Tai klausimas, ką LRT iš tikrųjų reprezentuoja ir kieno interesus ji gina.
Skaityti komentarus