Tuo metu remonto darbai tebevyksta net 54 miesto vietose, o dalis sudėtingesnių projektų persikels net į kitus metus. Kitaip tariant, kai miesto valdžia nesugeba taip suplanuoti ir koordinuoti darbų, kad miestas rugsėjį normaliai judėtų, viskas perkelta gyventojui – kelkis anksčiau, stovėk ilgiau arba eik pėsčiomis.

Du B – Benkunskas ir Bužinskas, rugsėjo 1-oji kalendoriuje neatsirado netikėtai. Buvo žinoma, kada prasidės mokslo metai. Buvo žinoma, kada baigsis atostogų sezonas. Buvo žinoma, kad rugsėjį smarkiai išaugs transporto srautai. Lygiai taip pat buvo žinoma, kur ir kiek gatvių remontuojama. Todėl dabar aiškinti vilniečiams, kad jie turėtų anksčiau išvažiuoti iš namų ar daugiau vaikščioti pėsčiomis, yra ne problemos sprendimas, o savo pačių planavimo problemų permetimas gyventojams.

Niekas nesako, kad Vilniuje nereikia remontuoti gatvių. Reikia, ir dar kaip. Tik aš klausiu – kodėl darbai organizuojami taip, kad vienu metu mieste atsiranda dešimtys probleminių vietų, kodėl dalis darbų užsitęsia, kodėl matome pakartotinai kasamas gatves ir kodėl iki didžiausių rugsėjo transporto srautų nesugebama užbaigti darbų svarbiausiose vietose? Miesto valdžios darbas yra koordinuoti rangovus, infrastruktūros įmones, darbų terminus ir eismo organizavimą taip, kad remontuojamas miestas galėtų normaliai funkcionuoti.

Ką du B pasiūlys lapkritį, kai lis, šals ir pėsčiomis vaikščioti bus gerokai mažiau malonu?

Vilnius yra Lietuvos sostinė, o ne eksperimentas, kiek nepatogumų galima suversti gyventojams. Mažiau dviejų B patarimų vilniečiams, kaip prisitaikyti prie miesto problemų. Daugiau elementaraus planavimo, koordinavimo ir atsakomybės už miestą, kurį patys pasiėmėte valdyti.