„Tai, ką sako LR Prezidentas, yra įdomu tik jam pačiam (todėl nereiktų nei jo klausyti nei į jo kalbas reaguoti). Lietuvoje tokio objekto, kaip užsienio politika, tiesiog nėra. Lietuvoje naudojamos tik tam tikros politinės technologijos. Apie „norinčiųjų koaliciją“ mes kalbame tam tikrais burtažodžiais, bet pats daiktas, kaip politika yra apskritai išimtas iš mūsų valstybės ir visuomenės gyvenimo. Jeigu politika būtų gyva, tai būtų gyva oficiali vieša diskusija. Šiuo metu keičiasi vyriausybė, bet ir esant šiai kaitai, jokia politinė diskusija nevyksta – nei dėl užsienio, nei dėl socialinės, nei dėl švietimo politikos. Diskusijos vyksta tik dėl pinigų pasidalinimo – tarp vieno klano ir kito klano.

O čia dar apie tą pačią „Norinčiųjų koaliciją“, kuri nenueina nuo mūsų Prezidento „kantičkų“ The Time rašo:
„Daugumai ukrainiečių frazė „Norinčių koalicija“ skamba, kaip patyčios. Greičiausiai tai būtų „norinčių padėti koalicija, bet tik tada, jei būtų kitos aplinkybės“. Derybos, kuriose 26 šalys sutarė suteikti Ukrainai saugumo garantijas, yra pasiekimas, bet čia yra esminis žodis „tik po karo“, t.y. po to, kai bus pasirašyta taikos sutartis“.

Žodžiu, tiek tuščių pliurpalų, kiek jų šiuo metu yra Lietuvoje, dar neteko girdėti. Ypač apie tą „Norinčių koaliciją“, kurios visa prasmė yra tame, kad „susitikom, pagėrėm šampės, pasiselfinome, paskaitėme iš anksto surašytas pisiulkas, pavaidinome, kad dirbame ir išsiskirstėme. O „po kaldra“ ir neviešai pasidalinome „babkes“. Tokia kol kas ta užsienio politika. Ir ne tik užsienio. Taigi, negaiškime laiko, manydami, kad nesibaigiantys tušti plepalai yra verti mūsų dėmesio ir brangių gyvenimo akimirkų. Beje, mano kaimynystėje vyksta kur kas tikresnis „Norinčių koalicijos“ susirinkimas. Jame susirinkusios pirmokėlių mamos nori nupirkti klasei užuolaidas ir tariasi, po kiek eurų reiktų susimesti. Vienos nori „nailoninių“, kitos – „kaproninių“, todėl vyksta kai kurie nesutarimai. Šampės ten nėra, selfių- taip pat, užtat yra gyva politinė diskusija. Tai ten ir dalyvaukime. Gal ir Prezidentas kada nors ten užsuks – tam, kad pamatytų, koks yra realus Lietuvos gyvenimas ir kaip jis skiriasi nuo to, kuris „pisiulkose“ sudėliotas.