Tarsi to dar būtų negana naujiems baimių trigeriams atsirasti, į viešumą išlindo dar vienas karinės sofos ekspertas (tas, kuris Dovilę rėmė finansiškai per rinkimus) ir pareiškė: Kinija kelia grėsmę visam pasauliui ir net žemės rutuliui. (Internautai čia pat pradėjo ieškoti skirtumo tarp pasaulio ir žemės rutulio). Žodžiu, Lietuvos aktyvistai ir komandų vykdytojai pasimetę: tai kiek dabar pabėgimo kuprinių reikės laikyti savo spintose? Vieną – pabėgimui nuo rusų, o kitą – nuo kinų? O dar gi plius kovidas pareina. O nuo šito ar bėgsim, ar atvirkščiai – slėpsimės spintoje kartu su visomis pabėgimo kuprinėmis? O dabar pamąstymui: ką veikia „gėrio jėgos“ tuo metu, kai „blogio jėgos“ vienijasi? („Gėrio jėgos“, suprask, tai - Europa, atmetus Slovakiją ir Vengriją, su Lietuva priešakyje. Prie kokių jėgų – „gėrio“ ar „blogio“- priskirti Ameriką, mūsų Prezidentas nepaminėjo, tai ir nežinau. Gal tai būtų koks tarpinis variantas?)

Taigi, kol „blogio jėgos“ vienijasi, „gėrio jėgos“ toliau sėdi smėlio dėžėje ir, žiūrėdamos į rožinį veidrodėlį, gėrisi savimi ir savo „vertibine“ politika. O per kūrybinių būrelių užsiėmimus vis braižo „teisingo“ pasaulio žemėlapį ir rašinėja rašinėlius apie tai, ką turi daryti Putinas, Xi Jinping, D. Trumpas, Indijos premjeras N. Modi ir visi kiti pasauliniai „nesusipratėliai“. Ir pats kiečiausias „dešimtukininkas“ šių rašinėlių rašyme, aišku, yra mūsų ministras Budrys. Bet nėra ten taip viskas nuobodu. Kartais „gėrio jėgos“ su visa savo smėlio dėže persikelia į kokius nors Eliziejaus rūmus, į kuriuos persikelti pakviečia smėlio dėžės ūkvedys E. Macronas. 

„Gėrio jėgų“ atstovai ten papliurpia apie nieką – dažniausiai apie karių siuntimą į Ukrainą, mat kitų temų „apie nieką“ jau nebeliko. Paskui pasifotkina su Zelenskiu, kuris į „gėrio jėgų“ smėlio dėžės „čilinimus“ atvyksta tradiciškai pakaulinti pinigų, pasifotkina patys vieni, suvalgo vieno kąsnio sumuštinius ir išsiskirsto. Nukabinę nosis dėl to, kad tarpinis gėrio-blogio jėgų variantas, pavadinimu Amerika, į jų smėlio dėžės susirinkimą atvyko trumpam ir tik dėl to, kad priversti smėlio dėžės generolus pirkti brangias amerikietiškas dujas. 

O ką apie tai „blogio jėgos“? O joms ta smėlio dėžė – visiškai dzin. „Blogio jėgos“ kuria grandiozinius projektus, mažinančius priklausomybę nuo „gėrio jėgų“ ir pildančius pačių „blogio jėgų“ kišenes. Ir vienas iš grandiozinių „blogio jėgų“ numatytų projektų, kurio vis dar nemato tarp savo pabėgimo kuprinių įstrigę smėlio dėžės gyventojai, yra Rusijos ir Kinijos galutinis susitarimas dėl dujotiekio Power of Siberia statybos, kuriuo pigios rusiškos dujos tekės iš Rusijos šiaurės tiesiai į Kiniją. Šioje vietoje „blogio jėgos“ labai nuoširdžiai dėkoja smėlio dėžės strategams, t.y. „gėrio jėgoms“ už tai, kad pastarosios tiesiog ant paauksuotos lėkštutės padovanojo Kinijai patį svarbiausią Europos pramonės konkurencinį pranašumą – t.y. pigias rusiškas dujas. O „gėrio jėgos“ vis dar nenustoja džiaugtis, kad nykstančią Europos pramonę galės pamaitinti brangiomis „vertybinėmis“ amerikietiškomis dujomis. 

Nors, tiesą sakant, nelabai suprantu, kuo minėtos dujos yra vertybinės – juk tų dujų šeimininkas tiesia raudoną kilimą Putinui ir visiškai nesiruošia paklusti smėlio dėžės reikalavimams įvesti Rusijai sankcijas. Kokių pokštų Europos ekonomikai dar prikrės „gėrio jėgos“, t.y. smėlio dėžės „vertibiniai“ strategai, belieka tik spėlioti. Internautai spėja, kad tai bus į Europą atkeliaujančios rusiškos dujos, tik ne tiesiai t.y. ne per „gėrio jėgas“ atstovaujančių unabomberių susprogdintą dujotiekį Nord Stream, bet maršrutu Rusija- Kinija – Europa. 

Čia, jeigu nesusipyksime su Kinija. Jei susipyksime, tai maršrutas ilgės ir bus Rusija- Kinija- Amerika. O jei susipyksime ir su Amerika, tada jau, pavyzdžiui, Rusija- Kinija- Amerika – Lenkija ar pan. Ir čia nieko tokio, kad sulig kiekvienu papildomu maršrutu dujų kaina didės ir ant tų dujų iškepti čeburėkai Palangos pliaže taip pat brangzzz. Bet nėra viskas taip blogai: „gėrio jėgos“ optimizmo nepraranda ir tiesia kelią peremogai. O recesiją patiriančios šalies kancleris F. Merz vis dar rašo rašinėlius tema „netrukus Rusijos ekonomika žlugs“. Ir nesvarbu net tai, kad „gėrio jėgos“ šiuo metu yra apsuptos visų įmanomų priešų: štai Ursulos lėktuvas turėjo problemų su nusileidimu (tarsi būtų pagamintas iš kokių „skalbiankėse“ panaudotų čipų), o mūsų prezidentinį ir M. Laurinavičiui transportuoti skirtą Spartaną persekiojo dronas (tik nežinau, ar Dovilės grybautojai jį rado). Priešai puola, bet „gėrio jėgos“ nepasiduoda. 

Bent jau tada, kai Eliziejaus rūmuose kramsnoja vieno kąsnio sumuštinius. O aš jau laukiu, kad į svečius užsuks mano pagrindinė „gėrio jėga“ – kaimynė Zosė ir eilinį kartą pamokys: "žodis „vertibės“ yra parašytas su klaida. Pirma ce išmok rašyt, o paskui politikuok“. Ir jeigu Zosė man to nepasakys, tai žinokite ši saulėta diena bus sugadinta. Ir nesvarbu, kiek pabėgimo kuprinių savo spintoje turėčiau.