Vakarykštis mitingas „Atiduok mano lovį“, ups „Atiduok žodžio laisvę“, pavyko ne blogiau, nei mano kaimynės Zosės pusseserės vestuvės.
Bent jau taip mane patikino pati kaimynė Zosė, tiesiai iš mintingo įsikėlusi savo selfį ir įkandin šio veiksmo parašiusi dar vieną komentarą po mano postu: „kam jau kam, o tau tai tik patylėti“. Todėl, reaguodama į „žodžio laisvės gynėjos“ Zosės nurodymą patylėti, daug ir nekalbėsiu. Mat esu iš tų, kuriems žodžio laisvė negalioja. Nebent tik pasidžiaugsiu savo kaimynės Zosės šviesiu veidu – mat, anot Zosės bendražygių, visi, kurių veidai šviesūs, vakar buvo mitinge, o kurių nešviesūs – mitinge nebuvo. Dar pasidžiaugsiu, kad pagaliau supratau, kas yra tas „galas“, iki kurio eis LRT lovio saugotojai. Kaip tik tas „galas“ ir buvo pavaizduotas jaunimėlio tampomame kartoniniame kamufliaže. (Foto- mano Telegram) Pasidžiaugsiu ir tuo, kad mitinge dalyvavo ir gausus būrys moksleivių – pikti liežuviai plaka, kad taip jiems bus užskaitytos socialinės valandos. Ech, pavydžiu aš jiems. O štai man mokyklos laikas už „socialines valandas“ reikdavo makulatūrą rinkti ir bobutes per gatvę vedžioti - net ir tuomet, jei tos bobutės per gatvę eiti nenorėdavo.
Ir vienintelis dalykas, kuriuo tikrai nesidžiaugsiu – tai garsios žurnalistės D. Kutraitės, kuriai Sausio 13-ąją teko ginti Lietuvos televiziją nuo sovietinių kareivių batų, paniekinimas. Suprantu, kad tai buvo padaryta manipuliaciniais ir lovio išsaugojimui skirtais tikslais, bet negi tame nebūna ribų?














Skaityti komentarus