Matyt, siekdama nesumenkinti pasitikėjimo krašto apsaugos sistema geopolitinio jautrumo kontekste, Valstybės kontrolė, nors ir konstatavo reikšmingus pažeidimus, viešai juos pristatė gan santūriai.
Tačiau diskusijos Seime buvo gerokai kritiškesnės nei pats Krašto apsaugos ministerijos auditų pristatymas. Seimo nariai aštriai kėlė klausimus ne tik dėl procedūrinių pažeidimų krašto apsaugos sistemoje (KAS) bet ir dėl atsakomybės bei realių pokyčių.
Jeigu Audito komitetas dar prieš daugiau kaip metus KAS nustatė viešųjų pirkimų valdymo problemas, o Valstybės kontrolė šiandien konstatuoja tuos pačius trūkumus, kas turi prisiimti atsakomybę už tai, kad ankstesni perspėjimai nevirto realiais pokyčiais? Ar Valstybės kontrolės atliktame audite neturėjo būti aiškiau įvertinta, kodėl ankstesnės Komiteto rekomendacijos taip ir nebuvo įgyvendintos pilna apimtimi?
Priminsiu faktus.
Dar 2025 m. balandį Seimo Audito komitetas identifikavo konkrečias rizikas KAS viešuosiuose pirkimuose. Pateiktos konkrečios rekomendacijos KAM, Seimui pateikti įstatymų pakeitimai griežtinantys atsakomybę. Buvo kreiptasi ir į Generalinę prokuratūrą. Šiuo metu atliekami ikiteisminiai tyrimai.
2026 m. birželį Valstybės kontrolė atliktuose audituose konstatavo platesnio masto problemas: fragmentuotą kontrolės sistemą, viešųjų pirkimų planavimo trūkumus, nepakankamą vidaus kontrolę, neskelbiamų derybų taikymo rizikas ir kompetencijų stoką.
Po Valstybės kontrolės atliktų auditų krašto apsaugos sistemoje galutinius sprendimus dėl šių išvadų Seimo Audito komitetas priims liepos 7 d.
Skaityti komentarus