Pastaraisiais metais visuomeninio transliuotojo autoritetas tarsi išgaravo. Didžiajai daliai gyventojų atsirado įspūdis, kad pati institucija ima gintis ne argumentais ir faktais, o emocine retorika apie „puolimą prieš žodžio laisvę“. Tai silpnos institucijos ženklas.

Dėl ko LRT ėmė panašėti ne į visuomeninį transliuotoją, o generalinės direktorės politizuotą teatrą su tais pačiais veidais, kurie kalba ne su visuomene, o siauram ideologiniam draugų ratui.

Ar vadovybė dar geba girdėti kritiką ar kiekviena pastaba automatiškai paverčiama „ataka prieš demokratiją“?
Pasakysiu tiesiai šviesiai –blogiausia, kai LRT kritiką laiko „neišsilavinusios visuomenės puolimu“ taip prarasdama ryšį su žmonėmis, kurie ją išlaiko.

Na, o LRT tarybai palinkėsiu sulaukti ne kosmetiškai „pagrąžintos“, o iš tikrųjų į visus klausimus atsakančios generalinės direktorės ataskaitos, kurią dar kartą planuojama svarstyti birželio mėnesį.