Susidaro įspūdis: technologijos bankuose veikia puikiai tol, kol jos saugo pačius bankus. Tačiau kai reikia apsaugoti žmogaus santaupas, atsakomybė staiga tampa jau „teisėkūros klausimu“.
Nors bankai giriasi pažangiausiomis saugumo sistemomis, žmonių pinigai vis tiek dingsta per kelias minutes. Ir tada paaiškėja keistas dalykas – atsakomybės lyg ir nėra. Sukčiai pinigus išvilioja žaibiškai, o bankai skėsčioja rankomis.
Dar keisčiau skamba argumentas, kad reali bankų atsakomybė gali atsirasti tik priėmus specialius įstatymus. Kyla natūralus klausimas – o ką tada iki šiol veikė visa rizikų kontrolės, pinigų plovimo prevencijos ir klientų apsaugos sistema?
Nejau milijardinius pelnus uždirbantis bankų sektorius be atskiro įstatymo negali sustabdyti akivaizdžiai įtartinų operacijų ar bent laikinai užšaldyti rizikingų pavedimų?
Na, o Seimas apie tai sužino tik Lietuvos banko valdytoją išsikvietus į Seimo tribūną!? Dėl ko taip delsiama? Juk technologijos leidžia bankams realiu laiku fiksuoti įtartinus atsiskaitymus.
Todėl akivaizdu, kad Lietuvos bankas, vykdantis finansų rinkos priežiūrą, turi ne apsiriboti pasyvia stebėsena ir pažadais, o kuo greičiau imtis veiksmų dėl bankų atsakomybės už sukčių pasisavintus pinigus.
Jeigu reikalingi įstatymai stringa ministerijose ar valdininkų stalčiuose – jie turi kuo skubiau pasiekti Seimą.
Skaityti komentarus