Šiandien Audito komiteto posėdyje nuskambėjo labai „patogus“ atsakymas: VMI vertinimu – kaljanai, mokymasis kvėpuoti, boulingas, pasivažinėjimas kartingais, gausios vaišės ir kitos pramogos nėra pajamos natūra, vadinasi, ne mokestinės pajamos.
Viskas teisėta. Bet ar viskas teisinga?
Kai visa valstybė veržiasi diržus dėl geopolitinės situacijos, kai net LRT biudžetas yra įšaldytas, girdėti, kad už viešuosius pinigus galima sau leisti „pramogų paketą“, skamba mažų mažiausiai ciniškai.
Nes čia ir yra esmė: problema ne VMI eilutėse, o požiūryje. Jei viešoji įstaiga gyvena taip, lyg biudžetas begalinis, atsiranda pavojingas atotrūkis nuo realybės, kurioje gyvena žmonės, tą biudžetą ir sunešantys.
Tai gal prieš šaukiant „šalin rankas nuo laisvo žodžio” pirmiausia privalu atsakyti į paprastesnį klausimą – ar tikrai kiekvienas išleistas euras buvo būtinas? Ir ar tas „laisvas žodis“ kartais nebuvo aptarnaujamas kaljanais, kartingais, golfo aikštynais ir vaišėmis už mokesčių mokėtojų pinigus?
Skaityti komentarus