2025 metais VSAT kontrabandinius balionus skaičiavo pavyzdingai. Sausį – 63, vasarį – 45, kovą – 77, balandį – 46, gegužę – 69, birželį – 17, liepą – 62, rugpjūtį – 33, rugsėjį – 68. Viskas aišku. Net aritmetikos mokytoja būtų patenkinta.

2026 metus irgi pradėjome gražiai, atsakingai. Sausį – 29 balionai. Vasarį – 24. Kovą – apie 30. Balandį – 7. Gegužės 15 dieną VSAT oficialiai pranešė: šiemet jau perimti 97 balionais iš Baltarusijos atskraidinti kontrabandos kroviniai.

Ir tada nutiko stebuklas. Ne, balionai skristi nenustojo ir toliau pareigingai pranešama, kaip pareigūnai liepą gaudė žmones, atvykusius pasiimti balionais atskraidintų cigarečių. Vienur – beveik 6 tūkstančiai pakelių. Kitame epizode perimta net 12 tūkstančių pakelių ir jau net ne vienas balionas, o „oro balionų junginys“.

Tačiau metinis balionų skaitiklis ėmė ir kažkur išgaravo. Ne balionai pradingo - skaitiklis, niekas nebepraneša apie balionus. Panašiai kaip Ukrainoje - kai nebegali numušti nei vienos balistinės raketos, ima nebeskelbti kiek numušė ir visi supranta, kad nei vienos.

Ir čia darosi visai linksma. Nes ne balionus, o dronus VSAT tuo pačiu metu suskaičiuoti sugeba. Liepos pabaigoje mums pranešama: šiemet perimti jau 38 dronai. Rugsėjo pradžioje – jau 55. Vadinasi, skaičiuotuvas nesugedo, baterijos neišsikrovė.

Tiesiog vienoje kišenėje skaičiai yra, o kitoje kažkodėl pasidarė tamsu. Užtat atsiranda kita graži statistika. Kita institucija - policija - skelbia, kad specialių pasienio reidų metu perimti 159 oro balionai. Oho, sakytume, štai ir atsakymas!

Tik ir vėl problema. Iš pastabos mažomis raidelėmis paaiškėja, kad šitie 159 balionai skaičiuojami ne nuo 2026 metų pradžios, o nuo 2025 metų lapkričio 24 dienos. Kodėl skaičiuojama tik nuo lapkričio ir būtent nuo 24-os - niekas brangiems Lietuvos žmonėms ir vėl nepaaiškina. 

Taigi dabar turime du skaičius. Nuo 2026 metų pradžios iki gegužės 15-osios 97 balionai. 159 – nuo 2025 metų lapkričio 24-osios iki 2026 metų rugsėjo. Atimti vieno iš kito negalima, sudėti negalima, palyginti normaliai irgi negalima. Užtat galima vaidinti, kad informuoji visuomenę ir kuo daugiau tos informacijos, tuo mažiau sužinome.

Todėl mano klausimas labai paprastas. Toks paprastas, kad atsakymui nereikia nei mūsų panašaus į jaunąjį Leniną ministro, nei darbo grupės, nei strateginės komunikacijos departamento. Kiek kontrabandinių oro balionų ir jų gabentų krovinių iš Baltarusijos Lietuvos institucijos perėmė nuo 2026 metų sausio 1 dienos iki šiandien?

Vieną skaičių, prašyčiau. Ir, jeigu jau mokame skaičiuoti, dar penkis: kiek birželį, liepą, rugpjūtį ir rugsėjį; kiek jų aptikta, kiek perimta? 2025 metais tokius skaičius skelbėte. 2026 metų pradžioje skelbėte. Gegužės 15 dieną dar skelbėte. Tai kodėl paskui nustojote?

Gal atsakymas visai nekaltas, "galimai" pasikeitė metodika? Gal informaciją skelbia kita institucija ar gal skaičiai suvedami kitaip? Tai ir pasakykite. Nes kai valstybė ilgai ir garsiai skaičiuoja balionus, o paskui, balionams tebeskrendant, staiga pradeda skaičiuoti kažką kita ir nuo kitos datos, žmogui kyla visiškai natūralus klausimas.

Ne kur dingo balionai - kur dingo skaičiai? Nes statistika turi vieną bjaurią savybę: kol ją skelbi – ji pasakoja apie reiškinį. Kai nustoji skelbti – ji pradeda pasakoti apie tave.

KODĖL STATISTIKA SLEPIAMA?

Taigi niekas nemelavo, bet kai negali pasakyti netiesos – gali nepasakyti tiesos. Kai negali nuslėpti skaičiaus – galima pakeisti laikotarpį. Kai nepatogu pakeisti laikotarpį – galima pakeisti rodiklį. Kai ir tai nepadeda – galima tiesiog nustoti jį skelbti.
O jeigu kas nors paklaus, visada galima atsakyti, kad visa informacija vieša. Tik reikia žinoti, kurios informacijos viešai nebėra. O kai valdžia nustoja skelbti nepatogų skaičių, svarbiausiu tampa klausimas – kodėl jo ten nebėra.

Atsakymas paprastas - reikia nuslėpti nuo žmonių dėl mūsų pačių nusikaltėlių, besidalinančių su pareigūnais nelegaliu kontrabandos pelnu, leidžiamų balionų valdžios idiotų sukeltos politinės isterijos ir paranojos padarytą žalą valstybei. Nes, jei pranešinėsi kas mėnesį apie toliau skrendančius balionus, koks nors smalsus ruzzteika gali paklausti: tai kam tada buvot uždarę sieną?

Tuštutei gražuolėlei I.Ruginienei isterišku balsu paskelbus baisias "sankcijas" Baltarusijai buvo uždarytas visas krovininis automobilių eismas ir krovinių tranzitas tarp valstybių. Milijoniniai nuostoliai vežėjams ir šalies biudžetui. Ir tai ne šiaip vienkartinis įvykis.

Beprotiškas politinis sprendimas Lietuvoje buvo laikinas, o logistinis jo padarinys regione – ilgalaikis. Logistikoje yra paprasta taisyklė: krovinys nelaukia, kol politikai baigs eilinį savo cirko numerį. Verslas susiranda kitą kelią, o radęs patikimesnį nebūtinai grįžta.

Lietuva krovininį eismą su Baltarusija faktiškai sustabdė 2025 m. spalio 26–27 d., spalio 29 d. sprendimą formalizavo, o Medininkų ir Šalčininkų punktus vėl atidarė lapkričio 20 d. Realus sustabdymas truko apie 24 dienas, o nuo formalaus Vyriausybės sprendimo spalio 29 d. iki atidarymo – 22 dienas.

Kas atsitiko su krovinių srautais? Iki Lietuvos krizės Lenkija krovininiam transportui faktiškai turėjo vieną pagrindinį punktą – Kukuryki–Kozłowicze. O 2025 m. lapkričio 17 d., kaip tik Lietuvos ir Baltarusijos vilkikų konflikto metu, Lenkija būtent krovininiam transportui – ES, EFTA/EEE ir Šveicarijoje registruotiems vilkikams - atidarė dar vieną Bobrowniki–Bierestowica.

Senajame lenkų punkte Kukuryki–Kozłowicze tranzitas liko praktiškai toks pat, o naujajame kas mėnesį ėmė vis labiau augti. 2026 m. sausį per Bobrowniki pervažiavo apie 2 890 vilkikų, vasarį jau 4 637, kovą 5 734, balandį 5 341, gegužę 5 238, birželį 5 813, o liepą – jau 6 241.

Srautams ir toliau augant galima drąsiai teigti, kad per metus naujajame lenkų punkte srautas sudarys iki 70 tūkstančių vilkikų, senajam neprarandant savo tranzito. Tokio srauto transporto paslaugų ekonominė vertė, priklausomai nuo krovinio ir maršruto, gali siekti maždaug iki 150 mln. € per metus.

Taigi, Lietuva trims savaitėms uždarė vartus, o Lenkija tuo metu atidarė naujus. Lietuva savuosius vėl atidarė, tačiau Lenkija savųjų nebeuždarė ir prisidėjo tuos tranzito milijonus savo biudžetui. 

O mums pinigų juk nereikia - pasiskolinsim. Nors vien skolos palūkanos, 2024 m. buvę "tik" 557 mln., 2028 m. jau pasieks 1,5 milijardo eurų. Tai net ne skolos grąžinimas, o 1,5 milijardo kasmet vien už teisę toliau būti skolingiems, dar nė euro negrąžinus iš pačios pagrindinės skolos. 

O šiemet Lietuva kreditoriams palūkanų sumokės 1 mlrd. Tiek, kiek išleidžia visai viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai, ir daugiau negu skiriama visai kultūrai. Du trečdaliai palūkanų, suprantama, išvažiuos užsienio kreditoriams.

Skola nėra pinigai, kuriuos gauname šiandien. Skola – tai dalis rytojaus biudžeto, kurią išleidome vakar. 2026 m. valstybė planuoja skolintis apie 10,9 mlrd. Iš jų 6,4 mlrd. biudžeto deficitui finansuoti, 3,8 mlrd. anksčiau paimtai skolai grąžinti. Dar apie 0,3 mlrd. € – perskolinamoms paskoloms.

Bet kam tai svarbu. Brangiems Lietuvos žmonėms subtiliai pameluosim, nuslėpdami statistiką, ar ne, Gitanai?