Viena svarbiausių energetikos forumo Rijade dalių buvo skirta temai, apie kurią kol kas kalbame neatleistinai mažai – kritiniams mineralams. Diskusija labai aiškiai parodė: be saugių ir patikimų žaliavų tiekimo grandinių nebus nei atsinaujinančių technologijų, nei baterijų, nei elektros tinklų modernizacijos.

Kritiniai mineralai yra žaliavos, būtinos šiuolaikinei pramonei, ypač energetikos sektoriui. Šiems mineralams priskiriami retieji žemės elementai, litis, kobaltas, nikelis ir grafitas – jie naudojami baterijų, saulės modulių, vėjo jėgainių, elektromobilių ir elektronikos gamyboje. Dėl augančios paklausos ir ribotų tiekimo šaltinių šios žaliavos tampa strateginiu konkurencingumo ir saugumo klausimu.

Šiuo metu pasaulyje jaučiamas aiškus kapitalo trūkumas kritinių mineralų gavybai ir perdirbimui. Nors politiniu lygmeniu apie šių žaliavų svarbą kalbama daug, realūs projektai susiduria su finansavimo ir reguliavimo iššūkiais.

Didelis dėmesys konferencijoje skirtas tiekimo grandinių koncentracijai. Šiandien daugumos kritinių mineralų gavyba ar perdirbimas yra sutelktas keliuose regionuose, o tai kelia geopolitines ir ekonomines rizikas, todėl energetikos saugumas vis labiau priklausys ne tik nuo energijos šaltinių, bet ir nuo žaliavų saugumo.

Tai reiškia, kad kritiniai mineralai tampa geopolitiniu instrumentu. Energetikos transformacija jau dabar persipina su technologijų konkurencija, prekybos politika ir saugumo klausimais. Tai reiškia, kad valstybės, kurios sugebės užsitikrinti patikimas tiekimo grandines, turės ir ekonominį bei strateginį pranašumą.

Ką tai reiškia Lietuvai?

Nors nesame kritinių mineralų gavybos šalis, esame Europos pramonės ir technologijų grandinių dalis. Todėl tiekimo saugumas tiesiogiai veiks mūsų energetikos ir pramonės konkurencingumą, investicijų pritraukimą bei technologijų plėtrą.

Europos Sąjunga aktyviai siekia diversifikuoti tiekimą, stiprinti perdirbimo pajėgumus ir kurti strategines atsargas. Lietuva galėtų tapti svarbia šios ekosistemos dalimi – nuo logistikos ir prekybos iki inovacijų, perdirbimo ar aukštos pridėtinės vertės technologijų kūrimo.

Kritinių mineralų tema yra glaudžiai susijusi su energetikos, pramonės ir nacionalinio saugumo politika. Tai reiškia, kad strateginiai sprendimai šioje srityje turi būti priimami ilgalaikėje perspektyvoje, derinant ekonominius, klimato ir geopolitinius tikslus.

Tai reiškia, kad energetikos transformacija apima ne tik klimatą ar technologijas. Tai – apie globalią konkurenciją, pramonės ateitį ir saugumą.

P.S. Lietuvai svarbu ne tik sekti šias diskusijas, bet ir aktyviai dalyvauti jas formuojant, ypač Europos ir transatlantiniu lygmeniu.

-Nuotraukoje iš kairės su Charif Souki, investicijų bendrovės Ajax Holdings pirmininku, buvusiu Cheniere Energy įkūrėju ir generaliniu direktoriumi (CEO). Ajax Holdings investuoja į energetiką, ypač LNG (suskystintų gamtinių dujų) projektus.

Charifas Souki suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos gamtinių dujų rinkos diversifikavimo procese. 2011 m. jo vadovaujama bendrovė „Cheniere Energy“ pasirašė preliminarų bendradarbiavimo susitarimą su „Klaipėdos nafta“, kuris tapo vienu pirmųjų praktinių žingsnių siekiant pritraukti JAV SGD eksportą į Baltijos regioną. Šis bendradarbiavimas padėjo pamatus transatlantinei tiekimo grandinei dar prieš pradedant eksploatuoti Klaipėdos SGD terminalą. Jo ankstyvasis įsitraukimas į Lietuvos rinką prisidėjo prie rusiškų dujų monopolijos mažinimo ir alternatyvių tiekimo šaltinių atsiradimo.

-Nuotraukoje iš dešinės su Ebrahim bin Khalid Al Khalifa, Bapco Energies verslo plėtros, tarptautinių ir vyriausybinių santykių grupės vyriausiuoju viceprezidentu. Bapco Energies yra Bahreino valstybinė energetikos holdingo grupė, kurios pagrindinė veikla apima naftos ir gamtinių dujų gavybą, perdirbimą, produktų platinimą ir prekybą. Įmonė taip pat aktyviai investuoja į atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulės ir vėjo energija, taip pat į anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas.