Chna tatuiruotės – kas tai? 

Chna piešiniai ant kūno – tai kūno puošybos menas. Tai ne tatuiruotės, jos yra daromos visiškai kitu principu. Visgi šiuo metu populiaru chna piešinius vadinti laikinomis tatuiruotėmis. Piešinys atliekamas be jokių adatų, piešiama natūraliais dažais, kurie išdžiūva, nusilupa ir palieka piešinį ant odos. Ir, be abejo, tai labai labai gražu.

Ar pastebite kokias nors besikeičiančias tendencijas: chna piešiniai žmonėms atrodo kaip koks svetimas dalykas ar galima teigti, kad jas jau daug kas prisijaukino?

Tai estetikos, religijos ir filosofijos mišinys, turintis gilias senovines tradicijas, tačiau vis labiau populiarėjantis modernioje kultūroje, grožio industrijoje. Daugybė žmonių šiandien jau ir dekoruoja savo kūnus chna ornamentais dėl to, kad gražu ir tai ne visam gyvenimui. Dabar chna piešiniai ir raštai kinta, tradicijos liejasi ir susipina, modernėja. Kaip teigia populiarūs šaltiniai, šis menas kilo iš Indijos, Pakistano, Vidurinių Rytų ir Afrikos regionų. Pradžioje chna pasta šiltuosiuose kraštuose naudota kaip vėsinamoji priemonė. Šį poveikį gali patirti kiekvienas besidarantis laikinąją chna tatuiruotę. Ilgainiui ši maloni procedūra virto tradicija ir išplito po įvairiausius kraštus, atsirado įvairių raštų ir simbolika, būdinga konkrečiai vietovei ir kultūrai.

Yra nemažai žmonių, kurie chna tatuiruotes sieja su religija, tikėjimu, mano, jog tai yra tam tikro tikėjimo išpažinimo dalis, kokia jūsų nuomonė?

Religijos, tikėjimo nenorėčiau sieti su chna piešiniais. Šiuo metu, kaip ir prieš daug šimtmečių, moterys puošėsi ir norėjo būti gražios. Piešimas chna dažais – puiki galimybė pasipuošti kasdienai ar vakarėliui. Taip pat tai savotiška terapija, kuri tarsi sustabdo laiką ir atpalaiduoja, leidžia atsipūsti nuo kasdienės rutinos ir pasijusti gražiai. Kodėl? Nes piešinys ant kiekvieno odos gula skirtingai, savitai, turi individualų braižą, kurį nuojautomis padiktuoja pats žmogus.

Kaip jūs atradote chna piešinius? Kas jus labiausiai sužavėjo, patraukė, buvo įdomu?

Piešinius atradau viešėdama Londone, kuomet dukros draugė indė Sara išpiešė rankas, kad nebijočiau skrydžio, padavė kelias chna tūteles ir pasakė – pamatysi, kaip piešiniai ateis į tavo pasaulį. Labai patiko pats pirmas pojūtis piešiant, kuomet piešinio ornamentas pradėjo gulti pagal mano nuotaiką – daug vingių, gėlės ir paukščiai.

O kas perdavė žinias, kas išmokė? O gal visko išmokote pati savarankiškai?

Žinios atėjo iš lėto, per mokomąją medžiagą iš įvairių šaltinių ir konsultacijas tiesiogiai iš Londono. Visos kitos patirtys – spalvos sodrumas, piešinio ilgalaikiškumas bei ornamento pajautimas, be abejo, atėjo per asmeninę patirtį. Pradėjau matyti ir jausti piešinį bei žmogų, kuriam piešiu.

Kokia yra chna piešimo technika: ar tai labai skiriasi nuo tikrų tatuiruočių darymo?

Chna – natūralūs dažai, išgauti iš džiovintų ir maltų heninės lavsonijos lapelių. Piešiama kūgio formos dažų tūtele, nenaudojama jokių adatų. Dažai maloniai vėsina. Procedūra savitai maloni. Tik ką nupieštas piešinys yra tamsiai rudos spalvos. Išdžiūvę ant odos dažai sudaro plutelę, kurią reikia nuvalyti. Ant odos lieka šviesiai rudas ar oranžinis piešinio raštas, kuris per 24–48 val. patamsėja. Nuotraukose dažniausiai matome tamsų piešinį – chna dažai jau išdžiūvę, bet dažų plutelė dar nenuplauta, todėl piešinys atrodo ryškus.

Galbūt chna yra puiki alternatyva norinčioms, bet, tarkime, negalinčioms darytis tikros tatuiruotės? Kokiais atvejais dar jas rekomenduotumėte darytis?

Kokiu atveju darytis chna piešinį? Rekomendacijos nėra. Tai gali būti noras išbandyti kažką naujo, pasipuošti pagal nuotaiką kasdienai ar šventei, tai puiki pramoga vakarėliams, vaikų gimtadieniams. Ir tai tikrai puiki nuolatinės tatuiruotės alternatyva.

Kiek maždaug laiko galima džiaugtis gražia chna tatuiruote?

Piešiniu ant kūno galima džiaugtis 6–8 dienas. Piešinio ryškumas ir kiek jis išsilaiko, priklauso nuo asmeninių odos savybių, kaip dažnai plaunamas piešinys, kurioje kūno vietoje jis atliktas.

Kokia piešinių reikšmė?

Kiekvienoje šalyje piešinių reikšmė skiriasi, tačiau juos visus sieja grožis. Egiptiečių, afrikiečių chna piešiniai yra daugiau geometrinių formų, musulmoniškose arabų šalyse labiausiai vyrauja gėlės, o Indijoje – įvairūs linijiniai ornamentai, kurie atsikartoja. Sukuria pirštinės efektą. Šiuo metu piešiniai modernėja ir piešinių spektras labai platus. Kartais pajuokauju, kad piešiu mūsų, lietuviškus, ornamentus ir močiutės darželio gėles.

Kai ateina pas jus žmogus, piešinį parenkate jūs ar leidžiate jį išsirinkti pačiam? Galbūt pasirinkimas jums išduoda mintis ar problemas, kokiomis tuo metu gyvena žmogus?

Piešinio pasirinkimą lemia labai skirtingi dalykai. Kartais žmogui atėjus su konkrečiu piešiniu, jis išeina su visai kitu, nes norimas ornamentas tiesiog nelenda iš tūtelės. Nes rinkosi piešinį su viena nuotaika, o atėjo su kita nuotaika. O kadangi mes, moterys, truputėlį burtininkės, tai labai sėkmingai perduodame viena kitai nuotaikas. Dažna būna prašymas piešti ką nors gražaus, pasitikint nuojautomis. Ir labai dažnai piešiu gėlių ornamentus, nes gėlės moteris puošia, jos švyti, jaučiasi moteriškos ir, čia išduodu paslaptį, – su gėlių ornamentais jas labiau pastebi vyrai. 

+2