Tucker Carlson interviu su vokiečių ekonomistu profesoriumi Richardu Werneriu verta peržiūrėti kiekvienam, kuris nori suprasti, kaip veikia tikroji valdžia pasaulyje. Jame atskleidžiama ne tik bankinė apgaulė, bet ir pinigų galios ryšys su globaliais karais, politine manipuliacija bei elitų kontrole visų visuomenės sričių atžvilgiu.
R. Werneris šį sudėtingą paveikslą išnarplioja aiškiai, pagrįstai, be nutylėjimo ar vyniojimo į vatą. Pagrindinės interviu mintys:
1. Pinigai kuriami iš nieko
Werneris sugriauna mitą, kad bankai skolina tik tai, ką yra gavę kaip indėlius. Tiesa tokia: kai bankas išduoda paskolą, jis tuo pačiu sukuria visiškai naujus pinigus. Tai – vadinamoji kreditų kūrimo teorija, kuri prieštarauja tradiciniam „dalinio rezervavimo“ modeliui. Vadinasi, milijonai dolerių atsiranda tiesiog spustelėjus kompiuterio mygtuką.
2. Ne kiekvienas kreditas yra vienodai naudingas
Svarbus Wernerio akcentas: kreditai, skiriami realiai ekonomikai (gamybai, infrastruktūrai, smulkiam verslui), kuria tvarią gerovę. Tuo tarpu kreditai, nutekantys į spekuliaciją ar finansines machinacijas (nekilnojamojo turto burbulai, stambūs susijungimai, vyriausybių gelbėjimo planai), gilina nelygybę ir silpnina sistemą.
3. Centriniai bankai – karo, krizių ir kontrolės įrankiai
Nuo Anglijos banko įkūrimo 1694 m. iki pasaulinių karų – Werneris seka, kaip centriniai bankai buvo naudojami finansuoti konfliktus ir praturtinti išrinktuosius. Jis netgi teigia, kad žvalgybos agentūros naudojasi šia nepermatoma pinigų sistema, kad finansuotų slaptas operacijas. Karas, pinigai ir galia – viena grandinė.
4. Tradicinė ekonomika klaidina
Werneris kaltina šiandieninę ekonomiką sąmoningai ignoruojant kreditų kūrimo modelį. Ekonomistai vaizduoja bankus kaip neutralius tarpininkus, o ne pinigų kūrėjus. Dėl to visuomenė nesupranta, kas iš tikrųjų sukelia infliaciją, krizes ir ekonominius sukrėtimus.
5. Sprendimas – skaidrumas ir decentralizacija
Werneris siūlo drąsų sprendimą: atimti pinigų kūrimo galią iš centrinių bankų ir grąžinti ją bendruomenėms. Jis kalba apie vietinius kredito modelius ar net algoritmais paremtas pinigų sistemas, kuriose pinigai išleidžiami tik tuomet, kai jie remia produktyvią veiklą, o ne spekuliacinius ar politinius tikslus.
Skaityti komentarus