Pastarieji metai buvo nelengvas iššūkis visiems: tėvams, vaikams ir pedagogams. Mažiau ar daugiau pasekmes pajutome visi. Suprastėjo mokymosi rezultatai? Apniko liūdesys negalint gyventi pilnaverčio socialinio gyvenimo? Trūko bendravimo, dūkimo su draugais? Tačiau nepaisant nieko esame linkę ieškoti pusiausvyros, norime siekti to, kas geriausia mums ir mūsų vaikams. Mokslo metai baigėsi, kas toliau? O gi laikas visiems grįžti į save, vaikams vėl būti tarp bendraamžių, mėgautis vasara, kūrybiškai mokytis, džiaugtis vaikų stovyklose.
Rinkdamiesi tarp šiemet rekordinio kiekio stovyklų, kur išleisti savo vaikus, galvojame apie tai, kas jiems patinka, kuo domisi. Galbūt norime, kad jie įgytų naujų žinių ar įgūdžių. Norime, kad stovyklos patirtis sukeltų kuo geresnes emocijas, vaikas atsigautų. Tačiau į ką dar galime ir turėtume atkreipti dėmesį?
Milda Jankauskienė, VšĮ. „Tėvystės cento“ gamtos darželio ir stovyklos “Po Smilgom” kūrėja:
Ieškant stovyklos svarbu yra susidėlioti prioritetus. Savaitė yra pakankamai trumpas laiko tarpas tam, kad išugdytume naujus įpročius, tačiau vis tiek nereikėtų numoti ranka. Tarkim, manote, kad vaikui verta ugdyti emocinį raštingumą – tada patartina rinktis stovyklos programą, kurioje būtent apie tai ir kalbama. Kartais užtenka labai nedaug, kad galvoje kiltų naujos idėjos, krūtinę užpildytų ryžtas, atsirastų naujų įgūdžių formavimosi užuomazgos.
Geras psichologinis klimatas
Geros emocijos yra gero mūsų gyvenimo maistas. Ypač vaikų, kurie linkę gauti daug teigiamų emocijų žaisdami kompiuterinius žaidimus, gaudami ir dalindami “like”, kurių norai gauti viską čia ir dabar patenkinami dažniau nei poreikiai. Darbo su vaikais metu pastebėjau, kad jeigu jie liūdni, jaučiasi emociškai nesaugūs, patiria nesėkmę ir nemoka susidoroti su kylančiomis nepatogiomis emocijomis apie žinių įsislavinimą galime pamiršti. Tuo metu svarbu išlikimas, tos akimirkos išgyvenimas. Renkantis stovyklą svarbu išsisakinti, koks vadovų požiūris į vaiko emocinį saugumą, kokios konfliktų sprendimo gairės, kaip atliepiamos vaikų emocijos, poreikiai, kaip sprendžiamas patyčių klausimas.
Įgūdžiai, kurių trūksta
Jeigu vaikas bijo nesėkmių, vengia inicijuoti veiklas ar jose dalyvauti, turėtume ieškoti stovyklos, kuri padėtų vaikui įgyti šioms situacijoms spręsti reikalingų įgūdžių. Mes visi savyje turime potencialo ir galime pasiekti daugiau nei manome šiuo metu. Svarbu, kiek laisvės vaikams yra suteikiama stovyklos metu. Ar veiklos griežtai suplanuotos ir galvoti reikia tik tiek, kaip nenukrypti nuo instrukcijų? Ar aplinka yra saugi eksperimentuoti ir klysti, kurti ir mėgautis procesu? Juk atsparumas formuojasi tuomet, kai yra pakankamai pasitikėjimo savimi, o pasitikėjimas savimi ateina per sėkmingas patirtis. Aš susiduriu su problema, įdedu pastangų ją įveikti, man pasiseka, jaučiu pasididžiavimą, noriu daugiau. Tai labai paprastas algoritmas. Jeigu stovykloje yra kuriama tokia aplinka, kur vaikai gali šį algoritmą pritaikyti – gali reikėti visai nedaug, kad pamatytume vaikų akyse kibirkštėles.
Mokytis reikia mokėti
Jeigu norime, kad vaikai ko nors stovykloje išmoktų, atkreipkime dėmesį į tai, kaip organizuojamas ugdymo procesas. Noras mokytis yra susijęs su pomėgiais ir vidine motyvacija. Yra labai daug mokymosi stilių. Nuo klasikinio, kai mokytojas žino viską iki vaikų inicijuojamo ir valdomo, kai mokytojas tampa mentoriumi, o vaikas prisiima atsakomybę už ugdymosi procesą. Yra gerai, jeigu stovykloje vyrauja įvairūs mokymo(si) stiliai, kad vaikas galėtų tiek sužinoti reikiamą veiklai informaciją, tiek ją laisvai pritaikyti. Šaunu, jei stovykloje nėra bijoma nukrypti nuo programos. Jeigu vaikų įkvėpimas ir iniciatyvos yra vertybė.
Fizinis aktyvumas
Šiais metais buvome sėslesni nei įprastai. Mažiau galimybių ir progų judėti, o tai neišvengiamai daro įtaką mūsų išvaizdai, nuotaikai, pojūčiams. Kartais tikrai nėra lengva prisiversti išeiti į lauką, jei sąmoningai nesuvoki to naudos ir ieškai tiesiog malonių pojūčių. Jei kieme nėra su kuo žaisti, vaikas gali iš namų savo noru neišeiti ne vieną dieną. Mes, tėvai, tą suprasdami turėtume reaguoti, rodyti pavyzdį, įtraukti vaikus į sportines veiklas ar tiesiog eiti pasivaikščioti kartu. Tačiau pati būdama mama puikiai suprantu, kad ne visada tai įmanoma suderinti su užimtu suaugusio gyvenimu, todėl ieškant vaikams vasaros veiklų pravartu atsižvelgti į tai, ar patikusi stovykla turi sportinių užsiėmimų, organizuoja žygius ar aktyvų laisvalaikį. Neuromokslininkė Urtė Neniškytė savo paskaitoje apie smegenų plastiškumą, sportą įvardija kaip „vieną svarbiausių faktorių besimokančio žmogaus dienotvarkėje“ ir netgi pabrėžė pertraukų, kurių metu vaikai galėtų išbėgti į lauką ir pajudėti, būtinumą.
Savistaba ir refleksija
Šie gudrūs žodžiai apibudina labai svarbų procesą ne tik vaikų, bet ir suaugusių žmonių gyvenime. Tai įgūdžiai, kurie leidžia mums pastebėti ir suprasti, kas su mumis dabar vyksta (protas, kūnas, emocijos). Moksle šie įgūdžiai padeda įvertinti savo pasiekimus. Kad ir kokia programa būtų stovykloje, labai svarbu, kad savistabai ir refleksijai būtų skiriama pakankamai laiko. Juk didžiausius pokyčius savo gyvenime pajuntame kai sprendimai kyla iš mūsų pačių išminties, kuri atsiranda su patirtimi.
Gydančios ir geros patirtys padės vaikams atsitiesti. Vasaros atostogų teikiamos galimybės gali tai padaryti greičiau. Mintys apie tai, kas laukia mūsų rudenį dar stumiamos į šoną, nes dar toli. Tačiau tėvai matydami, su kokiais sunkumais vaikai susidūrė mokslo metais – gali jiems padėti jau dabar. Juk mes kaip tėvai pažįstame ir jaučiame savo vaikus geriausiai. Jei manome, kad nežinome – visada geriau bandyti, nei nedaryti nieko.
Skaityti komentarus