°C
      2019 11 22 Penktadienis

      Teugdo šeimos laimingus vaikus

      Nuotrauka: unsplash.com

      2019-11-05 09:00:00

      Pasaulyje vis didėja šeimoje ugdomų vaikų skaičius, tačiau Lietuvoje mes susiduriame su tokia situacija, kad šis pasirinkimas Tautai yra uždraustas. Atrodo, gyvename laisvoje valstybėje. O ši laisvė, visų pirma, yra laisvos šalies, laisvos tautos pasirinkimo laisvė. Istorija kalba, jog vaikų ugdymas mokyklose buvo pasitelktas konkrečiu tikslu. Buvo siekiama indoktrinuoti vaikus, tai yra įdiegti jiems oficialią valstybės ideologiją. Dabar daugelyje laisvų pasaulių šalių – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Švedijoje, Danijoje, Anglijoje, Airijoje, taip pat mūsų artimiausiose kaimynėse Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Rusijoje bei kitose šalyse jau keli dešimtmečiai vaikų ugdymas šeimose duoda puikius rezultatus. Tokia galimybė įteisinta tų valstybių konstitucijose, įstatymuose, kuriuose nurodoma, jog vaikų ugdymas pirmiausia tėvų atsakomybė. O štai valstybės pareiga – prireikus teikti šeimai pagalbą.

      Yra daug argumentų, pagrindžiančių būtent tokio mokymosi būdo privalumus. Užsienio valstybėse atlikti tyrimai rodo, jog individualiai besimokančių vaikų pasiekiami rezultatai yra iki 30 procentų aukštesni nei tradicinėse mokyklose besimokančiųjų. Ugdymui vykstant būtent tokiu būdu, kuriamas dar glaudesnis tėvų ir vaikų ryšys. Taip pat pats proceso vyksmas tampa visiškai kitoks. Juk kas geriau gali pažinoti vaiką, jo poreikius, gebėjimus, jeigu ne tėvai. Tai turi įtakos ir tokiam aspektui, kaip vaiko motyvavimas.

      Vis dažniau ir daugiau kalbama apie iš tiesų prastą situaciją mokyklose. Jose egzistuoja toli gražu ne viena problema. Klausimas: jos nematomos ar nenorimos matyti? Šis aspektas taipogi turi įtakos šeimų išreiškiamam norui susigrąžinti galimybę bei prigimtinę teisę rinktis, ugdyti savo vaikus patiems.

      Vis dėlto, Lietuvoje ugdymasis šeimoje faktiškai neleidžiamas nuo 2012 metų (dėl tuometinės Švietimo ir Mokslo ministerijos teisės aktais įvestų apribojimų). Pagrindinė problema yra pasitikėjimo trūkumas. O štai Vakarų valstybėse teisės aktai yra grindžiami pasitikėjimu. Tikėjimu, jog tėvai nuoširdžiai siekia savo vaikams kuo puikesnio išsilavinimo. Valstybės įsikišimas numatytas tik konkrečiais atvejais – turint duomenų, jog vaiko ugdymas neatitinka net minimalių reikalavimų.

      2019 m. šeimų interesus atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teisės aktais varžomų Lietuvos Konstitucijoje ir įvairiuose tarptautiniuose Lietuvos ratifikuotuose teisės aktuose apibrėžtų tėvų teisių, kurias šalys yra įsipareigojusios gerbti. Atsižvelgus į išsakytus argumentus buvo suformuota darbo grupė parengti projektą ugdymosi šeimoje įteisinimui. Projektas Seimui buvo pateiktas skirtingų frakcijų Seimo narių. Seimas jam pritarė. Tačiau pateiktos Švietimo ministerijos išvados procesą pristabdė. Sekė projekto tobulinimas. Šiuo metu Komitetas rengia išvadą ir  patobulintas įstatymo projektas planuojamas vėl teikti Seimo svarstymui.

      Būtent dėl minimo įstatymo projekto kyla dar daug klausimų. Kadangi į juos iš tiesų labai svarbu atsakyti, iniciatoriai, kurie šiuo klausimu dirbanča jau bene septynerius metus, rengia konferenciją. Kviečiamas kiekvienas, kuriam tai aktualu ar tiesiog smalsu sužinoti daugiau.

      Konferencijoje bus galima sužinoti apie parengtą projektą, išgirsti įvairių specialistų pranešimus, kurie galbūt atsakys į kylančius klausimus. Bus aptariama dabartinė situacija Lietuvos mokyklose tokiais aspektais: kaip mokykloje jaučiasi vaikai, tėvai, mokytojai; kodėl Lietuva Europoje pirmauja vaikų savižudybių skaičiumi; kodėl kasmet mažėja vaikų išsimokslinimo lygis; kokios galimos išeitys; ar tikrai vaikų ugdymuisi sudarytos pačios geriausios sąlygos; ar šiandien egzistuoja alternatyva mokyklai; ar turima teisė rinktis. Taip pat bus galima užduoti rūpimus klausimus.

      Žemiau galite rasti išsamią konferencijos programą.

      Moderatoriai: Doc. dr. Nijolė Čiučiulkienė, prof. dr. Gediminas Merkys, dr. Algirdas Švanys, pedag. Neringa Rimkutė-Streikienė

       14.00 Konferencijos atidarymas. Sveikinimo žodis.

      14.10 Andrius Stanius - Klaipėdos „Aukuro” gimnazijos trečios klasės mokinys. „Švietimo sistemos negandos: mokinio požiūris.”

      14.20 Audrius Murauskas - Lietuvos tėvų forumas. „Ar viena kryptimi žiūrime? Tėvų, politikų, administracijos, mokytojų ir mokinių lūkesčiai.”

      14.30 Julija Ladygienė - Mokymosi šeimoje asociacija, švietimo konsultantė, mokytoja. „Apie tiltą tarp teorijos ir realybės, politikos Achilo kulną ir XXI a. vertą ugdymosi modelį.”

      14.40 Jolanta Lipkevičienė - Žaliosios gamtos mokyklos direktorė. „Rūpintis, auklėti ir mokyti savo vaikus yra šeimos prioritetas.”

      14.50 Ramūnas Aušrotas - teisininkas. „Ar ugdymasis šeimoje tikrai prieštarauja geriausiems vaiko interesams?”

      15.00 Dr. Eglė Celiešienė - Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos direktorė.   „Mokymosi šeimoje pranašumai ir trūkumai pozityviosios socializacijos kontekste.”

      15.10 Fausta Kybartienė - 4 vaikų mama, kuri savo vaikus mokino pati. „Asmeninė patirtis ugdant vaikus šeimoje.”

      15.15 Henry Vincenty - 5 vaikų tėvas, kuris vaikus pats mokina. „Užsienio šalių patirtis, ugdant vaikus šeimoje.”

      15.20 Maisie Rhodes - pedagogė iš Jungtinės Karalystės „Ugdymasis šeimoje Škotijoje.” (anglų k.).

      15.30 Prof. dr. Vladimiras Novosadas - Sveikos gyvensenos komisijos mokslo patarėjas. „Švietimas darniam vystymuisi.”

      15.40 Dr. Alanas Petrauskas - Laimės kelio mokyklos direktorius. „Naujas požiūris į ugdymo turinį: tikslieji mokslai iš aukštesnės dimensijos.”

      15.50 Foreli Kramarik - amerikos lietuvė, 5 vaikų mama, pati mokinanti vaikus. „Geroji patirtis Amerikoje, mokinant 5 vaikus šeimoje ir ne tik.”

      16.00 Diskusija - „Kokį ugdymąsi šeimoje kuriame Lietuvoje.”

      Čia bus galima stebėti tiesioginę transliaciją:

      Skaityti komentarus