Kuo šiuo metu užsiima Vidas Mačiulis?

Vidas Mačiulis, 72 metų amžiaus, buvau ir esu žurnalistas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys. Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas jau 9 metai, 27 sezoną pradėjau 1088 laidą – „Krepšinio pasaulyje“.

Krepšinio pasaulyje Jūs esate autoritetas. Ar noriai gaunate interviu? Ar reaguoja į Jūsų skambučius Arvydas Sabonis?

Prieš dvidešimt penkerius metus aš buvau vienas iš trijų, kurie buvo šalia LKL ir komandų, tai buvo lengviau. Jie patys norėdavo, kad būtų pasakojama per televiziją ar sporto laikraščiui. Dabar yra gal ir sunkiau pagauti ar surasti. Tarkim, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė turi atstovą ryšiams su visuomene. Jeigu tu sutari asmeniškai su bet kurio rinktinės nariu, tarkim Domantu Saboniu, tai to maža. Jei pamato, kad tu darai interviu su tuo žmogumi, dėl kurio nesuderinta, kyla nepasitenkinimas. Aš todėl stengiuosi derinti su rinktinės atstovu, mane pažįsta. Iš kitos pusės, man yra sunkiau, televizija yra specifinis dalykas, kai reikia vaizdo kameros, reikia mikrofono, operatoriaus arba pačiam filmuoti. Bet problemų nebuvo ir nėra renkant medžiagą laidai „Krepšinio pasaulyje“. Jeigu nepavyksta prisiskambinti Arvydui Saboniui , tuomet jis parašo žinutę arba pats paskambina, problemų nėra (aut. pastaba:  Arvydui Saboniui gali prisiskambinti tik ypatingi asmenys). Man problemų nėra, aš visą gyvenimą visiems esu prieš akis.

Kaip pasaulį išvydo laida – „Krepšinio pasaulyje“ ?

Istorija labai įdomi. 1979 metais „Žalgiris“ balansavo ties iškritimo iš aukščiausios lygos riba, buvo pereinamas turnyras Kauno sporto halėje. Tik dvi pirmąsias vietas užėmusios komandos išlieka aukščiausioje lygoje. Galvojau, kaip padėti, ir sugalvojau. Taip gimė legendinės laidos Kauno sporto halėje – „Time out“. Rytais darydavau interviu su žaidėjais besiruošiančiais rungtynėms ir su treneriais apie žaidimo strategijas. Prieš rungtynių pradžią būdavo apšilimas, muzika ir „Time-out“ transliacija. Rygos „Vef“ komanda užėmė pirmąją vietą, „Žalgiris“ antrąją, tuomet nusipelnęs treneris Steponas Butautas pasakė: „Ačiū šeštajam žaidėjui“, bet sakė ne žiūrovams, jų rinkosi nedaug, o būtent mano radijo laidai. Tai dariau 10 metų. O kaip atsirado televizijoje – „Krepšinio pasaulyje“, tai buvo 1992 metų sausio 11 –oji. 1991 metai Vilniaus radijas ir televizija buvo užimta okupantų, o mes iš Kauno transliavome televizijos laidas, buvau direktoriaus pavaduotojas kūrybai. Patekau netgi į Gineso rekordų knygą, kadangi 1991 metų sausio 13-ąją vedžiau laidą naktį ir iki pietų 12 valandų neišeidamas iš studijos. Prasidėjus 1992 metams mes, Kauno redakcija, sugalvojome pasiūlyti tapti Lietuvos televizijos antrąja programa. Reikėjo laidų ir 1992 metų sausio 11-ąją pradėjau pirmąją laidą iš Arvydo Sabonio videotekos. Tuometinis „Žalgirio“ fizinio parengimo treneris Aleksandras Kosauskas ir amžinatilsi atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Pakula buvo grįžę iš Ispanijos, kur vyko žvaigždžių diena. Sabonis buvo pripažintas geriausiu žaidėju žvaigždžių dienoje, gavo automobilį ir mes dvi valandas tiesioginiam eteryje kalbėjome apie tai. Pagalvojome: kodėl nerengti laidos krepšiniui. Laida su tikruoju pavadinimu pasirodė gegužės mėnesį ir tęsiasi. Jau parengtos 1088 laidos.

Apibūdinkite, koks yra „Krepšinio pasaulyje“ archyvas?

Aš daug ką išlaikiau, bet reikia suprasti – bėgant metams sensta kokybė. Turiu visas laidas nuo pirmos iki paskutinės. Turiu daug ir žalios t. y. neapdorotos medžiagos. Kaip aš ją išsaugau? Filme dviejų dalių pusantros valandos – „Atėjo Sabas“. Keturių dalių filmas apie Šarūną Marčiulionį. Šią savaitę Klaipėdoje įvyko filmo  „Jūreivio keliai, krepšinio uoste“ pristatymas. Apie klaipėdietį  Kazimierą Budrį, 82 metų metų krepšinio turnyro šeimoms organizatorių. Dabar pačiam vienam pirmųjų galiu pasakyti, jog kuriamas filmas apie Šarūną Jasikevičių.

Laida „Krepšinio pasaulyje“ apkeliavo daug televizijų, bet ji nemiršta. Kur slypi laidos ilgo gyvenimo paslaptis?

Dėl to, kad tai yra mano vaikas. Mano pagimdytas, mano išaugintas. Nors metų daug mano pase, bet aš jaučiuosi kūrybingas, jėgų turiu ir galiu rengti laidas. Kita vertus, čia kaip traukinys padėtas ant bėgių ir jis rieda. Nežinau, kada jisai sustos, tai priklauso tik nuo manęs. Kai kurie komentatoriai rašė: „Kiek tas Vidas Mačiulis gali rengti tą laidą – „Krepšinio pasaulyje“? Kodėl neužleidžia jauniems? Jauni tegul kuria savo pasaulius, kitais pavadinimais, kitokiu formatu ir taip toliau. Kodėl aš turiu užleisti? Aš neužleisiu. Aš pasibaigsiu, pasibaigs ir laida – „Krepšinio pasaulyje“. 2001 metų rudenį aš pats išėjau iš Lietuvos televizijos, išėjau, nes uždarė Kauno televiziją, buvau prieš uždarymą ir mano kaip demaršas buvo išeiti. Kol bus tie žmonės, kurie mus uždarė, aš niekuomet ten negrįšiu. Manęs ir nekviečia, aš ir nesiūlau. Man gerai ir „Lietuvos ryto“ televizijoje.

LKL. Kokia komanda yra netikėtumas besibaigiant pirmajam ratui  ir kokia yra nusivylimas ?

Trupučiuką man gaila „Šiaulių“, bet aš tikiu Antanu Sireika, ir, manau, jie atsigaus. Visgi nelengva, prarasti du geriausius žaidėjus, kurie išvyko į „Žalgirį“. Duok Dieve, kad jiems „Žalgiryje“ sektųsi, jie būtų formoje ir gautų savo minutes. Man patinka Vilniaus „Ryto“ Dainiaus Adomaičio kovingumas, bet truputuką ir nustembu : 0:22 ketvirtajame kėlinyje prieš Kauno „Žalgirį“ nustebino. Dabar daryti išvadas tiesiog ankstoka ir nereikalinga. Pirmosios rungtynės ir sustyguoti komandas, ypač tokiems Prienams, kai komanda pasikeitė 100 procentų, yra sunku. Nežinau dėl Pasvalio „Pieno žvaigdžių“, kas ten yra. Atrodo ir treneris yra. Žaidėjai yra. Bet pasvaliečiams nesiseka

LKL. Kaip Jūs manote, ar Vilniaus „Rytas“ pagaliau rimtai pakovos LKL ir Europos taurėje šį sezoną?

Aš visada sakiau ir sakysiu ir žaidėjams, ir treneriams: galima pralaimėti ir reikia pralaimėti, nes toks gyvenimas. Jeigu tu atiduodi visas jėgas ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris, bet jeigu jie stipresni, turi geresnę sudėtį, labiau yra skatinami materialiai, reikia nuleisti galvą po varžybų. Bet jeigu tu nuleidi rankas mačo pradžioje, nėra gerai. Kiekvienas treneris, kiekviena komanda turi svajoti apie čempiono vardą. Tada žaisi ir atiduosi save. Jei, tarkim, planuosi pakliūti į aštuoniuke, tai nėra geras tikslas. Suplanuok pakliūti į ketveriukę, tada ir žiūrovams įdomu, ir komanda kiekvienose varžybose turi tikslą. Reikia nusilenkti prieš mūsų Šarūną Jasikevičių, kuris reikalauja kiekvienose rungtynėse iš kiekvieno žaidėjo, kad jis atiduotų visą save. Apalpk, nukrisk, bet padaryk viską, kas nuo tavęs priklauso, jeigu išeini ir nosį krapštai - tai čia ne krepšinis.

LKL. Talentai ir žaidėjai išgyvenantys antrąją jaunystę. Ar galėtumėte išskirti juos?

Anksčiau bandydavau pasakyti – šitas puikus, bet vėliau iš jo nieko neišėjo. Kitas atrodo jau veteranas ir jį nurašyti reikėtų, jis parodo tokį žaidimą. Nuo ko priklauso tavo kaip žaidėjo naudingumas? Pirma, nuo tavo pasirinkimo, antra, nuo trenerio, kaip tave išnaudoja, ar jis tave įkvepia ar sužlugdo. Trečia, žinoma, nuo partnerio. Vienas tu nieko nepadarysi. Jeigu tu lakstyti po aikštelę ir tu negausi kamuolių. Jeigu matysi jog tavimi nėra patenkinti draugai, tu nieko vienas nepadarysi. Jeigu išskirsiu dabar vieną jaunuolį ar vieną senjorą ir jie mane nuvils, tuomet po pusmečio žmonės sakys kokias nesąmones prišnekėjo Vidas Mačiulis (juokiasi). 

Ačiū už pokalbį.