Hormūzo sąsiaurio situacija ir karas Ukrainoje, mano vertinimu, pamažu pildo antrąją blogiausio scenarijaus dalį. Susidaro įspūdis, kad Jungtinės Amerikos Valstijos siekia dar labiau sustiprinti savo, kaip pasaulinės energetikos lyderės, pozicijas. Mano vertinimu, vienas iš strateginių tikslų yra užsitikrinti kuo didesnę įtaką pasaulinei naftos ir dujų rinkai.
Kinija ilgą laiką buvo viena svarbiausių Irano ir Rusijos energetinių išteklių pirkėjų. Pigesnė žaliava leido Kinijos gamintojams išlaikyti mažesnius gamybos kaštus ir pasaulio rinkose siūlyti konkurencingesnes prekes. Tai buvo rimtas iššūkis Vakarų pramonei.
Tuo metu Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos bendrovės, mano vertinimu, gauna milžinišką naudą iš išaugusių energijos kainų ir padidėjusios pasaulinės paklausos. Mano nuomone, artimiausiais mėnesiais jos gali dar aktyviau investuoti Artimųjų Rytų regione, siekdamos užsitikrinti ilgalaikę įtaką naftos gavybai ir tiekimui. Tai yra mano vertinimas, o ne patvirtintas faktas.
Europa tuo metu susiduria su visiškai kitokia problema. Energetinė priklausomybė niekur nedingo, o diskusijos dėl suskystintų gamtinių dujų importo ir sankcijų režimo tik stiprėja. Atskiros valstybės siekia išimčių, bandydamos apsaugoti savo ekonominius interesus.
Verslui didesnės energijos kainos kai kuriais atvejais reiškia didesnes pajamas, tačiau pramonei ir gyventojams tai reiškia didesnes sąnaudas, brangesnę gamybą ir augančią infliaciją.
Mano vertinimu, didžiausia Irano konflikto pralaimėtoja gali būti būtent Europa. Augančios energijos kainos, didėjantys gamybos kaštai ir silpnėjantis konkurencingumas ilgainiui gali turėti didesnį poveikį negu pats karinis konfliktas.
Infliacija daugelyje Europos valstybių išlieka jautri energetikos kainų svyravimams. Lietuva taip pat nėra išimtis. Jeigu energijos kainos išliks aukštos, spaudimas valstybės biudžetui ir gyventojų perkamajai galiai tik didės.
Tokiomis aplinkybėmis ypač svarbūs tampa vidaus ekonominiai sprendimai. Mano nuomone, jeigu valstybė vienu metu didins išlaidas, skolinsis daugiau ir kartu įsipareigos finansuoti ekonomiškai neatsiperkančius projektus, ilgalaikė našta mokesčių mokėtojams tik didės.
Atskirai verta stebėti energetikos politiką ir sprendimus dėl jūrinio vėjo elektrinių parko. Jeigu projektas būtų įgyvendinamas tik su nuolatine valstybės finansine parama, mano vertinimu, tai reikštų papildomą finansinę naštą ateityje. Tai yra politinis ir ekonominis vertinimas, o ne nustatytas faktas.
Bendra tendencija, mano nuomone, išlieka aiški: karai Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje daro poveikį ne tik saugumui, bet ir pasaulinei energetikai, prekybai, infliacijai bei Europos ekonominiam konkurencingumui. Jei geopolitinė įtampa neslūgs, ekonominiai iššūkiai Europai gali dar labiau didėti.
Skaityti komentarus