Lenkija renkasi Trumpo kryptį

Susitikime su Trumpu Lenkijos vadovas sulaukė ne tik šiltų žodžių, bet ir konkrečių pažadų – JAV pasirengusios stiprinti karinus pajėgumus Lenkijoje, netgi juos padidinti. Tai reiškia, kad Lenkija tampa vienu svarbiausių strateginių partnerių regione. Trumpo žinutė buvo aiški: „Mes stovėsime kartu su Varšuva“.

Prezidentas Nawrockis, žinomas dėl savo aiškaus antileftistinio kurso, atvirai pasisako už tradicines vertybes ir nacionalinių interesų pirmumą. Jo vizija artima Trumpo šūkiui „America First“ – Lenkija taip pat deklaruoja „Poland First“. Tokia politika ne tik patinka jo rinkėjams, bet ir siunčia signalą, kad ši šalis nesiruošia pasiduoti globalistinei darbotvarkei.

Lietuva lieka nuošalyje

Kol Lenkijos prezidentas tvirtai žengia Trumpo kryptimi, Lietuvoje situacija kitokia. Mūsų prezidentas nesusitinka su Trumpu, o pagrindinė priežastis – gaji rusofobija. Ši pozicija jam „suriša rankas“ ir palieka Lietuvą geopolitinių procesų paraštėse.

Verta atkreipti dėmesį, kad Lenkija, nors taip pat turinti sudėtingą santykių su Rusija istoriją, savo politiką grindžia ne vien emocijomis, bet ir pragmatizmu. Ji ieško paramos ir kuria realius saugumo pagrindus, kai tuo tarpu Lietuva dažniau apsiriboja viešais pareiškimais ir simboliniais gestais.

Permainos neišvengiamos

Trumpo ir Nawrockio susitikimas yra kur kas daugiau nei diplomatinis formalumas. Tai signalas, kad pasaulis iš tiesų keičiasi, o senoji tvarka, palaikoma giluminės valstybės, braška. Trumpas rodo, jog pasirengęs veikti ne pagal „nustatytus scenarijus“, bet pagal tai, kas naudinga jo šaliai ir artimiausiems sąjungininkams.

Nors viešai pasakyta ne viskas, akivaizdu, kad už uždarų durų kalbėta apie naują galios perskirstymą Europoje. Ir čia Lenkija užėmė aktyvią poziciją, o Lietuva – pasyvią. Tai gali turėti ilgalaikių pasekmių mūsų regionui.

Lenkija pasirinko, o Lietuva... 

Lenkijos prezidento Nawrockio susitikimas su Trumpu rodo, kad permainos pasaulyje vyksta. Nepaisant giluminės valstybės interesų, šalys, kurios geba išsaugoti stuburą ir nacionalinį orumą, tampa naujo geopolitinio žaidimo dalyvėmis. Lenkija šiame žaidime jau stovi pirmose linijose.

Lietuvai belieka spręsti, ar likti stebėtoja, teisindamasi „istorine patirtimi“ ir rusofobija, ar imtis drąsesnės, savarankiškesnės politikos. Nes geopolitiniai procesai nelaukia mūsų nuomonės – jie vyksta, ir vyksta greitai.