Šie metai Prancūzijos politikai – itin svarbūs, nes po prezidento rinkimų, birželio 12 ir 19 dienomis vyks rinkimai į Nacionalinę asamblėją (parlamento žemuosius rūmus, kuriuose yra 577 nariai).

E. Macronas Prancūzijos prezidentu išrinktas 2017 metais. Nuo 2002 metų Prancūzijoje nė vienas prezidentas nebuvo perrinktas antrą kartą, todėl gan skeptiškai vertinama ir E. Macrono galimybė toliau vadovauti šaliai.

Tuo tarpu populiste vadinamai M. Le Pen pranašaujama pergalė, juolab kad ji pirmajame ture surinko 24,2 procento rinkėjų balsų (E. Macronas – 28,4 procento). Trečioje vietoje atsidūrė socialistas Jeanas-Lucas Mélenchonas, o prieš imigraciją pasisakantis Ericas Zemmouras liko ketvirtas (7 procentai rinkėjų balsų).

Pirmieji pirmojo turo rezultatai rodė, kad laimi M. Le Pen, tačiau vėliau, suskaičiavus Paryžiaus ir kitų miestų gyventojų balsus, paaiškėjo, kad laimi E. Macronas. Manoma, kad antrasis turas bus dar labiau dinamiškas. 2017 metais M. Le Pen taip pat lipo E. Macronui ant kulnų (nusileido vos trimis procentais, pirmame ture, tačiau antrame pralaimėjo rezultatu 34:66).

M. Le Pen sulaukė E. Zemmouro palaikymo, tuo tarpu kandidatai Valerie Pecresse, Anne Hidalgo, Yannickas Jadot ir Fabienas Rousselis, kartu gavę 14 procentų rinkėjų balsų, palaikė E. Macroną.

„Atlas Politico“ apklausų duomenimis, M. Le Pen yra populiaresnė už E. Macroną, nors ir lenkia jį ne itin smarkiai, vos vienu procentu.

„Mes laimėsime“, - sakė M. Le Pen po pirmojo turo rezultatų. Ji šiuos rinkimus pavadino „civilizacijos pasirinkimu“ ir teigė, kad nori, jog Prancūzija taptų labiau nepriklausoma ir gintų silpnesniuosius.

Prancūzijos žiniasklaidos teigimu, M. Le Pen, palaikanti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, „tėra fašistė ir Putino fanė“.

Šaltinis