Donaldas Trumpas pateikė Rusijai ultimatumą dėl taikos pasiekimo iki rugpjūčio 8 dienos. Dmitrijus Medvedevas tokią poziciją pavadino žingsniu karo link. Reaguodamas į šį pareiškimą, Trumpas davė nurodymą dislokuoti branduolines povandenines laivyno pajėgas.

Tačiau tikrovėje tai – ne eskalacijos pradžia, o simbolinis galios gestas. Informacinis veiksmas, o ne tikras karinis grasinimas.

Medvedevas, galima sakyti, nukreipė į save smūgį, kuris iš tiesų buvo skirtas Putinui – dėl situacijos Ukrainoje. Tokiu būdu jis suteikė Trumpui progą pasirodyti „tvirtai ir ryžtingai“ prieš JAV neokonservatorius, pasisakančius už karinę galią, ir kartu atremti kritiką iš kairiųjų neoliberalų, kurie laiko jį prorusišku veikėju.

Nuo pat pirmosios Trumpo kadencijos pradžios daug buvo žadėta, bet faktai kalba patys už save: Ukraina iš JAV taip ir negavo nei reikšmingos karinės, nei realios finansinės paramos. Naujų rimtų sankcijų prieš Rusiją taip pat nebuvo įvesta.

Tuo tarpu pasaulio žiniasklaida aktyviai garsina šią situaciją. Laikraščiai ir naujienų agentūros, tokios kaip Time, The Guardian, AP, Reuters, sutelkė dėmesį į „branduolinę grėsmę“, eskaluoja temą apie strateginius JAV karinių jūrų pajėgų pertvarkymus, aptarinėja galimą pasaulinio stabilumo pažeidimą.

Pasitelkdami emocionalias, agresiją ir baimę sėjančias interpretacijas, žiniasklaidos kanalai palaiko įtampą, kurios fone lengva manipuliuoti kolektyvine nuotaika.

Tačiau realios grėsmės nėra.
Branduolinis karas – neįmanomas.

Tiek Medvedevas, tiek Trumpas tai puikiai supranta. Viskas, ką mes matome – tai įprastas informacinis-taktinis manevras.

Ir, tikėtina, jau visai netrukus Ukrainos fronte įvyks išties reikšmingi pokyčiai.

Dėkoju.
Tegul su mumis būna jėga, įkvėpimas ir nušvitimas – nes įkvėpimas veda į šviesą.

Šaltinis