Kartais girdžiu, kad per daug priviso koučerių, gyduolių ir jogų. Per daug kursų, seminarų ir meditacijų. Ir galvoju .. o Dieve! Kodėl jiems ne per daug taršos, alkoholio parduotuvėse ir pykčio televizijos laidose? Kodėl investuoja didžiulius pinigus, kad neatsilikti nuo mados, bet neskiria, net 10 min per dieną, kad neatsilikt nuo savo širdies vedimo?
Kodėl jie gali peržiūrėti visus "Sostų karų" sezonus, bet neranda laiko susipažinti su iškiliausių, kada nors žemėje gyvenusių išminčių raštais? Kodėl jiems normalu mokėti pinigus, kad už juos nužudytų gyvūną, bet gaila sumokėti, kad jiems padarytų masažą? Kodėl jiems gaunasi lengva ranka imti paskolas, bet visai nesinori studijuoti ir tobulinti savo įgūdžių? Kodėl jie gali išleisti tūkstančius orą nuodijančioms transporto priemonėms, bet nenori atstatyti kūną galintį jausti malonumą minant dviratį ar bėgant?
Ko gero, pasirinkimams įtaką padaro informacija kuri nusėda pasąmonėje. Vertėtu žinoti, kad visa informacija patekusi pro akis, ausis, nosį ir burną nusėda pasąmonėje. O jei savo straipsnius skaitom internetu, pramogas žiūrim televizijoje, o prekes gaunam prekybos centruose - esam bombarduojami nesuvokiamu kiekiu reklaminės informacijos kuri tampo savivertės, troškimų ir baimių virvutes. Ir tuomet pagrindinis tikslas tampa, nebe ugdyti savo charakterį ir ne puoselėti vertybes, o nusipirkti šiuolaikinių artefaktų komplektą. Ir tuomet žmonės pasidaro tiek skirtingi vienas nuo kito, kiek skirtingi daiktai kuriuos jie nešioja. Labai keistas pasaulis kuriame pagrindinės bendruomenės erdvės tai prekybos centrai. Būtent juose dabar galime rasti tankiausią žmonių koncentraciją. Tačiau prekybos centrai tai vartotojiškumo epicentrai. Retas ten tampa kūrėju. Ten reikalingi tavo pinigai, o ne asmenybė. O sveikai bendruomenei reikia kuo daugiau vietų kur galime atsiskleisti, dalintis idėjomis, rūpintis sveikata, o ne bijoti dėl ligų. Deja dar nesu girdėjęs apie vietą kur žmonių išgijimas, laimė ir ramybė būtų finansuojama valstybės lėšomis. Kai tai bus įprasta galėsiu pasakyti, kad Lietuvą valdo pagarbos verti žmonės.
Šiais laikas meditacija, sąmoningas kvėpavimas, joga, ekstatiniai šokiai, moterų ratai, kakavos ceremonijos ir kitos praktikos plinta neįtikėtinu greičiu. Nes stresas, depresija, panika ir agresija plinta taip pat. Ir visi nori jaustis gerai. Todėl tokių renginių reikia dar daugiau. Kad kiekviena gatvė, kiekvienas namas ir kiekviena šeima turėtų galimybę mankštintis, išsakyti savo mintis, apsikabinti, juoktis ir šokti be svaigalų. Kol kas didelė dalis įdomesnių renginių yra prabangos prekė. Didėjant studijų ir vedančiųjų skaičiui - renginių kainos mažės ir tai leis visiems kas nori turėti turiningą laisvalaikį prisijungti. Kuo daugiau saviugdos studijų, saviraiškos namų, kultūros erdvių - tuo daugiau galimybių klestėti.
Kol geriančių alų yra daugiau negu medituojančių,
Kol besigydantys tabletėmis skaičiumi lenkia tuos kurie rūpinasi savimi prieš susergant,
Kol liūdni veidai gatvėj yra normalu, o šypsena be priežasties keista,
Kol neapykantos kalbų yra daugiau negu meilės dainų,
Kol noras nugalėti viršija norą padėti,
Tol mes žinome, kad mokytojų, mentorių, vedlių ir dvasinių lyderių yra per mažai.
Nes kiekvienas nusipelno turėti sveiką bendruomenę kurioje jaučiasi reikalingas.
Kad jaustume jog šitas gyvenimas yra ne bausmė, o apdovanojimas.
Kad galėtume atidaryti širdį būnant su bendraminčiais, o ne ant operacijos stalo.
Kad galėtume išsiverkti sulaukę palaikymo, o ne užsidarę kambaryje.
Kad galėtume sakyti ką galvojam nebijodami smerkimo.
Kad leistume sau rengtis, šokti ir elgtis taip kaip norisi, taip, kad džiaugsmas pripildytų krūtinę.
Skaityti komentarus