2024 metais vykę Seimo rinkimai žadėjo naujų pokyčių ir blaivesnį požiūrį į užsienio bei istorijos politiką.

Rinkimai, kurie turėjo išbraukti konservatorius–socialdemokratus iš politinio žemėlapio ir atvesti socialdemokratus į valdžią, pasirodo, vyksta visiškai priešinga kryptimi.

Po Vilijos premjeravimo ir trijų bandymų į valdžią atvesti socialdemokratus, panašu, kad planas ne visai pavyko. Socialdemokratkonservatorius M. Sinkevičius spjauna į Seimo rinkimuose juos rėmusių socialdemokratų rinkėjų valią ir su trenksmu į valdžią sugrąžina socialdemokratkonservatorius.

Užsienio reikalų ministrą K. Budrį paliko savo pareigose, nors pastarasis, mano vertinimu, iš esmės tęsia konservatoriaus G. Landsbergio užsienio politikos kryptį. O dabar dar nusprendė iš mokymo kurso išbraukti M. Lomonosavas. 

Panašu, kad praėjus vos dvejiems metams konservatoriai beveik visiškai susigrąžino įtaką socialdemokratų partijoje, akivaizdu, kad valdymą viršuje perima 100 %

Įdomu, ką apie tai galvoja nusivylę socialdemokratų rinkėjai, kurie pastaruosius dvejus metus tikėjosi tikros socialdemokratinės politikos sugrįžimo.

Tą nusivylimą gerai parodė 2016 ir 2020 m. Seimo rinkimų rezultatas jų.
O čia prasideda dar įdomesnė politinė komedijos dalis.

Premjeras priima sprendimus, ką palikti ir ko ne švietimo programoje, nors pats anksčiau buvo patekęs į viešą diskusiją dėl savo disertacijos vertinimo ir plagiato klausimų.

Tikras politikos teatras: vieni tikrina kitų darbus, kiti vertina pirmųjų praeitį, o galiausiai visi stebisi, kodėl visuomenė nepasitiki politikais.

Beprotnamis, panašu, kartais tikrai valdo politikų sprendimus, nors vasara ir ne tokia karšta.

Belieka tik retoriškai paklausti: gal ir M. Lomonosavas darbai kada nors bus taip pat nuodugniai analizuojami? 

Kaip visada taktiškai ir ne nuskausminamųjų konservatoriai sutvarkys socialdemokratus.