Vos tik pradedi žiūrėti į konkrečius vardus ir organizacijas, ši tvarka pradeda skilti. Atskiri sluoksniai ima persidengti, o tie patys žmonės atsiranda skirtinguose vaidmenyse.

Vienaragių verslo ekosistema tampa viena iš pagrindinių šios struktūros ašių. Tech Zity siejamas su Mantu Mikucku ir Dariumi Žakaičiu. Tai ne tik projektas, o kapitalo koncentracijos taškas, kylantis iš platesnės investicinės struktūros. Iš schemų matyti, kad aplink Mikucką formuojasi tankus juridinių vienetų tinklas, kuriame kartojasi tie patys asmenys ir valdymo ryšiai. Tai rodo ne pavienę veiklą, o centralizuotą kapitalo organizavimą.

Per „Project Lilium“ struktūrą projektas finansuojamas obligacijomis. Jau išplatinta apie 8 mln. eurų, planuojama dar apie 2 mln., refinansuota apie 5 mln., o bendras tikslas siekia iki 100 mln. eurų investicijų. Tai dešimčių milijonų operacijos su šimtamilijonine plėtra, veikiančios ekosistemoje, kur kapitalas skaičiuojamas šimtais milijonų ar net milijardais eurų.

Šioje vietoje atsiranda komunikacijos sluoksnis. Karolis Žukauskas dirba su Tech Zity komunikacija ir tuo pačiu dalyvauja Blue / Yellow veikloje. Buvęs Remigijaus Šimašiaus patarėjas turi patirties politiniame lauke, todėl veikia tarp skirtingų sričių. Vienas žmogus atsiranda versle, nevyriausybiniame sektoriuje ir politinėje aplinkoje.

Blue / Yellow yra pasitikėjimo platforma, kurioje susikerta visuomenės dėmesys ir finansiniai srautai. Kai šalia tokios organizacijos atsiranda verslo komunikacijos atstovai, atsiranda jungtis tarp skirtingų interesų laukų.

Toliau matomas informacinis sluoksnis. LRT yra viena stipriausių informacinės įtakos platformų Lietuvoje su maždaug 80 milijonų biudžetu, vadovaujama Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės. Ji dalyvauja bendrose iniciatyvose su Blue / Yellow, Laisvės TV ir Stiprūs kartu. Šiose iniciatyvose susitinka institucija, nevyriausybinės organizacijos ir komunikacijos kanalai.

Per viešuosius pirkimus su LRT dirba „Fabula ir partneriai“, o tokie veikėjai kaip Aidas Puklevičius ir Mykolas Katkus dalyvauja tiek turinio kūrime, tiek viešosios nuomonės formavime. Šiame sluoksnyje svarbus ir Žydrūnas Gaudiešius, vienas iš „Fabula ir partneriai“ akcininkų, kuris tuo pačiu siejamas su Blue / Yellow veikla ir turi ryšių su verslo interesų atstovavimo aplinka, įskaitant Lietuvos verslo konfederaciją bei Andrių Romanovskį.

Verslo interesai tuo pačiu metu pereina į politinį lygmenį per Lietuvos verslo konfederaciją, kuriai vadovauja Andrius Romanovskis, žinomas kaip Liberalų ir centro sąjungos kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą. Tai kanalas, per kurį verslas veikia politinėje erdvėje. Romanovskio ryšiai rodo, kad šis sluoksnis susijungia su platesne politine aplinka. Žukauskas, dirbęs Laisvės partijai, šioje vietoje tampa jungtimi tarp verslo, komunikacijos ir politikos.

Scheminis vaizdas rodo kelis centrinius mazgus. Vienas jų susiformuoja aplink Mikucką ir jo valdomas įmones. Kitas siejasi su Žakaičiu. Trečias matomas aplink Romanovskį. Šie centrai nėra izoliuoti. Juos jungia tarpiniai ryšiai, bendri projektai ir pasikartojantys asmenys. Per tokius jungiamuosius taškus atskiri tinklai susilieja į vieną struktūrą.

Kai visa tai sudedama, atsiranda nuoseklus modelis. Kapitalas koncentruojasi per investicinius mazgus, pereina į projektus, šie reikalauja komunikacijos, komunikacija jungiasi su nevyriausybinėmis organizacijomis, jos susikerta su informacine erdve, o per ją atsiranda ryšys su politiniu lygmeniu.

Faktai yra aiškūs. Egzistuoja Mikucko investicinė struktūra, Tech Zity projektas, Žakaičio dalyvavimas, Žukausko vaidmuo Tech Zity ir Blue / Yellow, Romanovskio veikla verslo interesų atstovavime, LRT dalyvavimas bendrose iniciatyvose ir komunikacijos agentūrų įsitraukimas per viešuosius pirkimus.

Kai šie elementai matomi vienoje vietoje, išryškėja vientisas ryšių laukas, kuriame kapitalas, komunikacija, informacija ir politika susijungia per tuos pačius žmones.

Tokio tipo klasteriai kelia esminį klausimą viešajam interesui. Kai skirtingi sektoriai pradeda veikti per tuos pačius žmones, mažėja reali atskirtis tarp sprendimų priėmimo, jų komunikavimo ir visuomenės informavimo. Tai reiškia, kad informacija gali būti ne tik perduodama, bet ir formuojama taip, kad atitiktų tam tikrų grupių interesus.

Didžiausia rizika atsiranda tada, kai komunikacija tampa nebe neutralia tarpine grandimi, o aktyviu procesų dalyviu. Tokiu atveju viešasis diskursas gali būti nukreipiamas, akcentai pasirenkami selektyviai, o alternatyvios pozicijos nustumiamos į paraštes. Formaliai viskas gali vykti teisėtai, tačiau reali įtaka koncentruojasi siaurame rate.

Kita rizika susijusi su politiniais procesais. Kai verslo, komunikacijos ir nevyriausybiniai tinklai turi tiesiogines jungtis su politine aplinka, atsiranda galimybė daryti įtaką sprendimų priėmimui ne tik per oficialius kanalus, bet ir per reputacinį spaudimą, informacinį foną ar viešosios nuomonės formavimą. Tokiu atveju politiniai sprendimai gali būti veikiami ne tik argumentais ar rinkėjų valia, bet ir koordinuota informacine ataka.

Viešojoje erdvėje jau matyti epizodų, kurie kelia papildomų klausimų apie komunikacijos ribas ir naudojamus metodus. Kalbama apie atvejus, kai informacija galimai buvo skleidžiama prisidengiant kitų asmenų ar aukštų valstybės vadovų tapatybėmis kuriant klaidinančius signalus institucijoms. Tokie epizodai, nepriklausomai nuo jų teisinio įvertinimo, rodo, kad komunikacija gali būti naudojama ne tik informavimui, bet ir poveikiui ar reputacinei žalai kurti.

Todėl esminis klausimas išlieka atviras. Jei egzistuoja tinklas, kuriame susikerta kapitalas, komunikacija ir politika, kieno interesams realiai veikia tokia sistema.

Laukite tęsinio…

REIKIA PASIDALINTI KUO PLAČIAU, KAD VISI SUPRASTE KAS MUS VALDO