Amerikos smūgiai Iranui nėra Donald Trump sprendimas grynąja prasme. Tai aplinkos, kuri jį supa, sprendimas. Izraelio įtaka Vašingtone šiandien jau nėra sąmokslo teorija, tai konstatuoja net nuosaikiausi amerikiečių komentatoriai. Kai Benjamin Netanyahu pasako, Trumpas daro. Tai ne metafora. Tai veikimo modelis, kurį jau galima fiksuoti konkrečiais sprendimais ir jų seka.

Karinė eskalacija Irano atžvilgiu tiesiogiai trenkė Europos logistikai. Aviakompanijos nutraukia skrydžius. Baltijos šalys, Latvija pirmoji eilėje, susiduria su kuro trūkumu ir kainų šuoliu. Airija jau turi problemų su tanklaivių iškrovimu, o darbuotojai streikuoja. Tai ne teorinė grėsmė, tai jau šiandieninė realybė, kuri tiesiogiai palies kiekvieną pirkėją parduotuvėje.

Hormuzo sąsiauris yra kritinis taškas, per kurį teka apie penktadalis pasaulio energetikos. Jei anksčiau grėsmė ten buvo Irano pusėje, dabar Amerika pati įsitraukė į blokados logiką, nukreipdama tanklaivius į savo rinką. Kinija atsakė aiškiai: mes ir Iranui, jei reikės, teiksime ginklus. Rusija papildė. Iranas pasakė tai, ką turėjo pasakyti: mums branduolinis ginklas nereikalingas, pakanka uždaryti sąsiaurį.

Tuo pačiu metu Trumpas per vieną dieną paskelbia kelis vienas kitam prieštaraujančius pareiškimus. Pirmadienį kalbama apie karą, antradienį apie taiką, trečiadienį apie pergalę. Mobilizuojami tūkstančiai karių, bet kartu deklaruojama, kad viskas suvaldyta. Tai nėra atsitiktinis chaosas. Tai naratyvo valdymas, po kuriuo vyksta visai kiti procesai – finansiniai, logistiniai, verslo interesų.

Lietuvoje žemės ūkis šiandien moka apie 1,52–1,53 euro už litrą dyzelino. Buvo 1,43. Prieš tai dar mažiau. Akcizo mažinimas, kurį Seimas patvirtino ir prezidentas pasirašė nuo balandžio 16 dienos, šiomis aplinkybėmis realaus poveikio beveik neturės. Globalios kainos vietinius sprendimus nušluoja per kelias dienas.

Sankcijos Rusijai yra aiški politinė pozicija, tačiau jos turi kainą, kurią moka vartotojai, ūkininkai, vežėjai. Tai nėra argumentas prieš sankcijas. Tai argumentas, kad šią kainą reikia įvardyti ir apie ją kalbėti atvirai, o ne apsimesti, kad jos nėra.

Artėjant rinkimams JAV, respublikonams gali tekti mokėti politinę kainą už infliacijos nesuvaldymą. Tačiau iki tol energetikos rinkos judės pagal logiką, kurią lemia ne ekonomika, o geopolitika.

Klausimas, ar mes bent jau matome, kas vyksta.