„Tikrai taip, mano miela kaimyne“, - tik palinksėjau galva... Filosofas R. Dekartas sakė: „Mąstau, vadinasi esu“. Kaimynė Zosė sako kitaip: „Esu FB-ke, vadinasi esu. Antraip – manęs nėra“. OK, šiandien pabūsiu čia. Ir ne su savo žinojimu, o atvirkščiai – su nežinojimu. Kai nežinau, ar Premjerė teisingai pasielgė, kuomet neatsiklaupė bažnyčioje.
Kai nežinau, ar Lietuvai suteikta virš 6 milijardų paskola gynybai yra gerai ar blogai.
Kai nežinau, kam turi priklausyti Grenlandija. Tiesa, kaimynė Zosė sako: „pažiūrėk per televizorių ir žinosi“. O aš televizoriaus jau nebeturiu, nes man jis nereikalingas. Tai ir nežinau – nors turėčiau žinoti. Kai nežinau, ar naujas virusas pavojingas ar nepavojingas. Kai nežinau, ar Sviatlanos išvykimas į Lenkiją mums yra naudingas ar nenaudingas. Kai nežinau, ar trisdešimt laipsnių šaltis yra klimato atšilimas ar klimato atšalimas. Tiesa, buvo laikai, kai „viską“ žinojau. Žinojau, kad Covid buvo ne tik pandemija, bet ir plandemija. Žinojau, kad karas Ukrainoje paeis, „ne taip“, kaip reikia. Ir dar prieš penkerius metus rašiau post‘ą, kad pasaulyje prasideda sisteminė griūtis. Į ką tas „žinojimas“ buvo panašus? Žvelgiant iš šios dienos perspektyvos – tai tebuvo tik kišimasis su savo tiesomis į svetimus įsitikinimus, kurie yra nepalaužiami. Ar verta dėl to švaistyti savo energiją tuomet, kai gyvenimas pilnas visokiausio grožio, kurio per kovą su svetimais įsivaizdavimais ir nardymą po pasaulyje vykstantį chaosą pradeda nebesimatyti? Šiuo metu skaitau Viktoro Franklio knygas ir pasinaudosiu jo pasiūlymu užduoti sau klausimą:
„Ar tikrai, kada nors, gulėdama mirties patale ir išleisdama paskutinį atodūsį, norėsiu sušukti: „OMG, kaip gaila, kad šiame gyvenime per mažai sėdėjau socialiniuose tinkluose ir per retai aptarinėjau Premjerės elgesį bažnyčioje?“. O dabar žinau tik tiek, kad šiame chaose, kuris vyksta tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, žmogus visada gali atsiremti tik į patį save – ne į televizorių, ne į influencerius (t.sk ir Blažytę) ir ne į kaimynes Zosės patarimus. P.S. Gerbiamos Zosės, linkiu jums visoms to paties, ko kiekvieną dieną linkiu ir pačiai sau: gyventi savo gyvenimą.....