Jei taip, tai pasidžiaukime ateinančių metų biudžetu, kuris netrukus bus patvirtintas Seime: Kitų metų biudžete nieko naujo – poreikiai dideli, tačiau pinigų viskam nėra.

Pranešama, kad biudžetas bus deficitinis, augs valstybės skola, daugiau lėšų reikės skirti palūkanoms mokėti.
Išlaidos pajamas viršys bent 4 milijardais eurų, ir tai be išlaidų Rusijos atgrasymui.
O Rusijos atgrasymo finansavimas turės būti nuolatos didinamas, jei norime išsaugoti laisvę.

Premjerė Inga Ruginienė taip pat pabrėžia, kad „šiandien prioritetas yra saugumas“.
Apklausų duomenimis, didžioji dalis Lietuvos gyventojų pritaria Rusijos atgrasymo finansavimo didinimui, tai palaiko tiek žemdirbiai, tiek kultūrininkai, tiek ir kitų sričių atstovai.

Taigi, šalies ateities vizija kaip ir aiški: naujos mokesčių ir skolų kilpos. Ir pasakos apie gerėjantį gyvenimą. 

O kaip su šalies konkurencingumu? Juolab, kad Lietuvos, kaip ir visos Europos, pramonė sulig kiekviena diena gauna į kaulus nuo Kinijos gamintojų. Tiesa, Matukas ir čia turi pasiūlymą: reikia valdyti Kinijos ambicijas. Suprask, visiems, kas savo šalių ekonomikas valdo geriau už mus, tiesiog reikia kapoti galvas. Vadinasi į šalies biudžetą reikės įtraukti ne tik Rusijos atgrasymo, bet ir Kinijos ambicijų suvaldymo išlaidas. O kur dar Vietnamas ar tas pats Bangladešas? Jų ekonomikos taip pat kelia galvas. Taigi, jeigu jau darom, tai darom iki galo: traukiam į valstybės biudžetą Vietnamo bei Bangladešo ambicijų suvaldymo išlaidas. Tik svarbu, kad tos išlaidos patektų į teisingų ir lojalių įsisavintojų kišenes. 

Tikiuosi tiek žemdirbiai, tiek kultūrininkai, tiek kitų sričių atstovai šį pasiūlymą palaikys plodami katučių? Bent tol, kol tos katutės matysis iš Valstybės skolų pelkės. 

O ką apie tai galvoja mano kaimynė Zosė? „Nenoriu apie tai nieko net girdėti ir tu man čia nepasakok“, - užsikimšusi ausis spiegia Zosytė.