Lietuvoje taip pat buvo keli tyrimai dėl paramos Ukrainai ir ukrainiečiams. Garsiausia - dėl Čiunės Sugiharos fondo valdytojų galimai pasisavintos dešimtūkstantinės sumos, skirtos ukrainiečių integracijai, dar keli tyrimai dėl įvairių paramos apskaitos taisyklių pažeidimo. Tačiau žinant lietuvių paramos apimtį Ukrainai – šie tyrimai itin smulkūs. Nejau paramą tirti ne prioritetas? Per ryškios pavardės ar autoritetai?

Seniai keliu klausimą dėl Lietuvoje renkamos paramos Ukrainai tikrumo ir skaidrumo. Ir ne tik dėl to, kad tarp Ukrainos energetikos vadovų šmėžuoja lietuviški veidai. Visų pirma dėl to, kad dar 2022-ųjų pavasarį Seimas pataisė Labdaros ir paramos įstatymą, lyg tyčia atvėręs didžiules spragas efektyviai paramos kontrolei. Pervedei ar nusiuntei į Ukrainą paramą, o kam ir kaip - niekas nesiaiškins. Panašus Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimas, gerokai silpninantis efektyvią kontrolę, buvo priimtas dėl „pandeminės“ paramos 2020-aisiais. 2023-aisiais tas „pandeminis“ pakeitimas stebuklingai tyliai panaikintas (na, kad nesugalvotų kas tą paramą tirti). 

Taigi grįžtu prie NABU ir SAP tyrimo, kuris nepanašu, kad būtų sudominęs Lietuvos teisėsaugą. O susidomėti vertėtų. Kreipiausi į Teisingumo ministeriją ir Generalinę prokuratūrą, klausdamas ir kartu skatindamas veikti:

• ar buvo kreiptasi į minėtas Ukrainos institucijas dėl mūsų piliečių/įmonių galimo dalyvavimo korupcinėse paramos schemose;
• ar buvo gauta informacijos/teisinės pagalbos prašymų dėl mūsų piliečių/įmonių galimo dalyvavimo korupcinėse schemose ar kitais klausimais minėtame tyrime;
• ar šiuo metu yra atliekami ar buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai ar kiti procesiniai veiksmai dėl mūsų piliečių/įmonių, susijusių su NABU ir/ar SAP tiriamomis korupcinėmis schemomis.