Suprantu, valstybės saugumas ir gynyba – svarbu. Anot ministro, siekis - išlikti 5 proc. BVP gynybai skiriančių valstybių klube.

Tačiau kyla klausimas: kada pagaliau gynybai skiriamus milijardus pradėsime vertinti ne pagal išleistų pinigų kiekį, o pagal realiai sukurtus gynybinius pajėgumus? 

Nes šiandien matome milžiniškas išlaidas, bet kokio dydžio avansai mokami už karinius įsigijimus? Kokią sutarčių vertės dalį jie sudaro? Ar iš anksto sumokama didžioji dalis, o gal net visa suma? Mes to nežinome, nes tai kruopščiai slepiama.

Valstybės paslaptis negali tapti patogia uždanga finansinei Seimo kontrolei.
Juo labiau kad Valstybės kontrolė jau yra įvardijusi rimtų problemų krašto apsaugos sistemos viešuosiuose pirkimuose.

Todėl mano pozicija paprasta: reikia ne tik skirti, bet ir skaičiuoti. Ne tik pirkti, bet ir patikrinti, ką už tuos milijardus įsigijome.

Kita biudžeto pusė – gyventojai.

Jeigu iš PVM ir akcizų planuojama surinkti pusę biudžeto pajamų, apie 11 milijardų eurų, gal pagaliau verta kalbėti ne vien apie tai, kiek valstybė paims, bet ir kiek galėtų palikti žmonių kišenėse?

Artėja žiema. Šildymas, degalai, transportas, prekės ir paslaugos brangsta. Ar tikrai nėra erdvės peržiūrėti akcizus ir sumažinti mokestinę naštą?

Finansų ministro atsakyme išgirdau apie geopolitines rizikas, papildomus gynybos poreikius, pažadus gerinti lėšų panaudojimo kontrolę ir ieškoti sinergijos su kitais sektoriais. 

O apie akcizų mažinimą – tyla. Matyt, šiame dosniame biudžete vietos palengvėjimo mokesčių mokėtojui neatsiras.

Valstybė gali skolintis. Valstybė privalo gintis. Tačiau valstybė taip pat privalo atsakingai valdyti kiekvieną eurą, bei susimažinti išpūstas administracines išlaidas.

Tik atkreipsiu dėmesį, kad skolintus milijardus šiandien leidžia valdantieji politikai, o grąžins ne tik dabartiniai mokesčių mokėtojai, bet ir mūsų vaikai.