Seimo nariai, savigarbos nepraradę politikai,
Jūs tiesiog neikit į abejotino objektyvumo televizijas, į jų patyčių formatus.
Į klausimus atsakinėkite raštu, nes Jums dalyvauti laidose NĖRA PAREIGA.
Pareiga suteikti informaciją, o ne būtinai pačiam ateiti į studiją.
Informacijos pateikimo forma jokiame įstatyme nėra nustatyta.
Nes daugelyje televizijos laidų taikomi pašnekovą žeminantys patyčių, o ne žurnalistikos principai.
Nepamirškite savisaugos, savigarbos.
Nepamirškite, kaip reikia elgtis susidūrus su agresyviais žurnalistiniais banditais.
Lietuvoje siautėja žurnalistinis terorizmas. Profesionalių žurnalistų Lietuvoje neliko. Ir tai reikia žinoti.
Liko tie, neprofesionalūs “žurnaliūgos”, kurie parsidavė, išsigimė, kurie nesuvokia, kokio lygio profesinės etikos standartai jiems keliami ir taikomi.
Liko tie, kurie informaciją renka neteisėtais ir neetiškais būdais, kurie patys kalba daugiau už pašnekovą, kurie pamiršo elementarią laidų vedimo kultūrą.
Aš nežinau, kas ir kokių žurnalistinių strategijų juos mokė, kokius interviu ėmimo principus jiems įdiegė, kokias paskaitas apie žiniasklaidos veikimą jiems skatė.
Juk žurnalistika nėra vien kameros įjungimas.
Tai - profesija, turinti aiškius standartus.
“Baudžiamajame procese neteisėtai surinkta informacija nelaikoma įrodymu.
Tai liečia ir žurnalistų darbo būdus - juk informacija tampa niekine, jeigu ji surinkta apgaulingais būdais, piktnaudžiaujant padėtimi.
Informacijos gavimo būdas nėra nereikšmingas dalykas.
Žurnalistui taikomi aukšti etikos standartai, konkrečios atsakomybės ribos”, - rašo Vytautas.
Liūdna, kad žurnalistais apsimeta tie, kurie tokie nėra.
Žurnalisto profesija - tai informacija, etika, savigarba.
Negeri ir negražūs dalykai dedasi lietuviškos žiniasklaidos gildijoje.
Vyksta žaidimai ir kovos be taisyklių, žaidėjų ir kovotojų tikslai labai skirtingi, būdai ir ginklai - nešvarūs.
Žiniasklaida tapo purvinu verslu, žemu amatu, korupcijos lauku.
Graudu žiūrėti į arogantiškus politologus, pasivadinusius “žurnalistais”, kurie turi iš anksto susiformavusią šališką, tendencingą nuomonę, kurie kiršina ir pykdo žmones.
Jiems suprantamas tik jiems patiems patogus lygis.
Tokių “žurnalistų” supratimas yra ribotas, nesupratimas - kolosalus, bet apie save to jie nesupranta.
Iki tikros žurnalistikos netempia jų gebėjimai. Tiesiog.
Tokių “žurnalistų” veikla, kai užduodami ne klausimai, o vyksta ištisinis puolimas, - yra kur kas blogiau nei TOKIAI “politologei” bulves skusti.
Tas pats ir su LRT laidų vedėjais, “tyrėjais” bei “ekspertais”.
Reiktų rimtai svarstyti, ar mums tikrai reikia vienos partijos ruporo - LRT, - gal pakaktų valstybės naujienų valandos komerciniuose TV, taip sutaupant virš 100 milijonų per metus.
Ta suma tikrai praverstų ir sunkiai sergantiems vaikams, ir žmonių su negalia gyvenimo pagerinimui, ir dar daug kam.
Gal net mūsų kaimo asfaltui, kuris nuo SSSR laikų nekeistas.
Skaityti komentarus