Ir staiga tik BAC - Lietuva pritilo.

Skvernelio kabinete ir namuose - kratos. Žurnalistai žagtelėjo - kratas partijos pirmininko S. Skvernelio namuose atliko jo buvusio kolegos atsiųsti pareigūnai.
Ar aš čia skaitau, ar sapnuoju?

Kalbėdami apie atliktas kratas Skvernelio ir Starkevičiaus kabinetuose, prokurorai taip atsargiai rinko žodžius, kad įspūdis liko toks, jog tos kratos buvo atliktos ne Seime, o … prokuratūroje.
Veidai per spaudos konferenciją buvo lyg po laidotuvių.
Lietuva pritilo…

Apie bylą - nė žodžio, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Skvernelis tyli. Prokurorai tyli. Širinskienė kolegą Saulių užjaučia, bet žodžius irgi renka labai atsargiai.
"Stukačius" europarlamentaras Sinkevičius, - tas, kuris su Žalimu ir kitais "užingridais" Lietuvą Briuseliui priskundė, kuris už LRT Money’ ką galvą guldo, - išreiškė pasitikėjimą Skverneliu. Partijos vardu. Vardan tos…

Kratos atliktos. Toliau - kurtinanti tyla.

Tačiau žurnalistai nebūtų žurnalistai, jeigu ko nors nesužinotų.
Pirmosios naujienos tokios, kad prieš kratas Skvernelio darbe ir namuose - buvęs policijos generalinis komisaras, buvęs premjeras, buvęs Seimo pirmininkas Skvernelis buvo susitikęs su savo kolega STT vadovu renginyje.
Bet tai - gal tik sutapimas.
Būna.
Pasitaiko.

Taigi, apie bylą - nė žodžio. Nes niekas nieko ir nežino.
Tyla lyg kapuose.
Aišku tik tiek, kad Skverneliui suteiktas "specialiojo liudytojo" statusas.
Bet tai nieko nesako, nes šis statusas dažniausiai yra suteikiamas tik vienai apklausai, o po to - tas statusas pakeičiamas arba panaikinamas.

Kai laimėję rinkimus į valdžią atėjo socdemai, man dar ilgai buvo iškilęs klausimas: "Tai kas Lietuvoje laimėjo rinkimus - socdemai ar Skvernelis?"
Kelias savaites Skvernelis Lietuvą šantažavo, o išrinktiems į Seimą "valstiečiams" jis taikė žiaurų politinį mobingą.
Dažnai pagalvodavau: "Net žvėrys vieni kitiems nekeršija - tuo jie Skvernelio tipo žmones stipriai lenkia".
Kerštas žmoguje visada palieka tuštumą. Kerštas niekada negrąžina to, ką praradai, ir neduoda to, ko ieškai.
Kinų patarlė sako: "Tas, kuris siekia keršto, turėtų nepamiršti išsikasti dvi duobes".

Kiekvieną kartą, kai ekrane žiūrėdavau į uniformuotą Skvernelį, o ypač po to, kai jis į Garliavą paimti vienos mažos mergaitės pasiuntė 240 policininkų, - pagalvodavau: "Šitam uniformuotam policininkui kerštas tiesiog suteikia malonumo.
Vien mintis apie kerštą Karbauskiui ir "valstiečiams" Skverneliui suteikdavo "kaifo".
Kerštas šiam policininkui buvo svarbiausias emocinis dirgiklis - ir ne vien stovint prieš kameras.
Dieve, Dieve, kokią didelę įtaką politikoje turi keršto siekis.
Kaip tai purvina, šlykštu, ciniška, žema.
Tiesiog jausdavosi, kad kito žmogaus nesėkmė ar skausmas Skverneliui suteikdavo malonumą.
Ar įmanoma sugalvoti graudesnį vaizdą?
Pasitaikius progai TOKS žmogus visada pasinaudos pirma galimybe atkeršyti, įskaudinti, nes dėl to šis "statutinis" tiesiog patiria pasitenkinimą.
Kerštauti jam yra labai saldu.
Tam tikslui jis gali paaukoti bet ką - net valstybės reikalus.

Nesvarbu, kad tokie žmonės kerštaudami rizikuoja prarasti gerą vardą, sugadinti santykius ar netekti rinkėjų balsų.
Kerštas tokiems žmonėms padeda išgyventi.
Tai - nusikalstamų grupuočių, kalėjimų "zonų" "šustriakų" ir "bahūrų" kultūra.
Tokiems asmenims kerštas yra gyvenimo dalis ir yra neišvengiamas.
Jei garsėji kaip kerštautojas - draugai ir aplinkiniai niekada nenorės su tavim prasidėti.
Bet net tokia mintis jų nesustabdo.

Skvernelio tipo žmogus tik atkeršijęs gali judėti pirmyn.
Tai - pati baisiausia žmogaus savybė.
Skverneliui kerštas - kaip alkis. Tai - jo pirminis poreikis, kurį būtina patenkinti.
Tik valgydamas jis jį gali numalšinti.
Tai prilygsta gyvybės instinktui.
Nėra būdų, kaip tokiam žmogui padėti pažaboti norą kerštauti.
Tai - įgimta "statutinio" "mento" savybė.
Tokie žmonės staiga surezga keršto planą, vien pagalvoję apie kerštą jie patiria malonumą, nors tas jų malonumas ilgai tęstis negali.
Tada jie kerštauja vėl ir vėl.

Skvernelio partija turėtų vadintis "KERŠTAS IR BAUSMĖ", nes keršto troškimas yra Skvernelį varanti jėga.
Skverneliui norėjosi degančio Karbauskio tvarto. Jis norėjo, kad tas tvartas pleškėtų kartu su visa Ramūno šeima - tada džiugesys Skverneliui būtų buvęs dar didesnis.

"Statutinis" "mentas", tapęs Seimo pirmininku, negalėjo pakęsti, kad protingesnis už jį yra Ignas Vėgėlė, esantis "valstiečių" sąrašuose.
Skvernelio keršto žaibai yra labai pavojingi.
Tai - valstybinis mobingas.

Kaip žolės upelyje užkemša visą jo vagą, taip mintys apie kerštą užima visą erdvę šio policininko galvoje ir tiesiog neleidžia augti gražiom svajonėm ir planam.
Keršto naratyvas jam yra gyvenimo "alfa" ir "omega".

Neduok Dieve, jeigu "užminsi" Skverneliui ant kojos.
Jokios citatos apie motinos Teresės atleidimo pamokymus tada nepadės.

Pamiršti neįmanoma, kaip Skvernelis troško "palaidoti" valstiečius.
Tik neaišku, kas ką "laidos" - Skvernelis "valstiečius", ar Lietuva - Skvernelį.

Lietuvoje po paskutinių rinkimų įsigalėjo nauja praktika: valdžią formavo ne laimėjusi partija, o Skvernelis ir jėgos struktūros.
Tai - nerimą kelianti tendencija.
Net Konstitucijos garantuojami protestai ir susibūrimai buvo negalimi - Skvernelis būtų neleidęs - nes protestuotojai būtų tiesiog ištaškyti.
Nes buvusio policijos generalinio komisaro, buvusio policininko, buvusio ministro, buvusio premjero, buvusio Seimo pirmininko rankose - jėga, galia ir ginklas, o aplink - jį juosia galinga, užtikrinta apsauga.

Tokia padėtis Lietuvoje.
Valdžioje sėdi struktūros, rinkimus laimėjo socdemai, bet įsigalėjusi Skvernelio diktatūra, tampame policine valstybe.
Matant tai, kas vyksta, krūptelėti maža.
Žiūrint į šį žiaurų, kerštingą, agresyvų, savanaudį žmogų, tiesiog užverda kraujas.

Kas jis - Saulius Skvernelis?

2021 m. Skvernelis rėžė: "Policija ir kitos tarnybos, išvaikę Rūdninkuose prieš migrantus protestavusius gyventojus, perteklinės jėgos nenaudojo".
Jis tada siūlė įvesti nepaprastąją padėtį atskirose Lietuvos vietose, kad būtų galima taikyti RIBOJIMUS PROTESTAMS ir DRAUSTI SUSIBŪRIMUS.
"Mes priėjome prie to, kad toks režimas yra neišvengiamas. Ir jis bus neišvengiamas", - tada rėžė Skvernelis.
Riaušių malšinimo policija tada žmones nuo kelio išvaikė ir ištaškė jėga.
Nepaprastosios padėties įvedimo pareikalavo ne koks valdančiųjų autoritarinio režimo atstovas, o opozicijos lyderis.
Skvernelis policinėmis priemonėmis siekė užgniaužti žmonių valią kovojant už savo teises, ginant savo ir vaikų ateitį.

Ir toks politikas buvo opozicijos lyderis.
Uniformuota jo didybė nesuvokė, kad ir galybei reikia proto.
O ten, kur prasideda jėga, protas baigiasi.
Antpečiai, valdžia ir vario dūdos pakeičia žmogų neatpažįstamai.
Pagarbos ir pasitikėjimo nevertas žmogus, kuris savo vardą nori išaukštinti ant tautos ir Tėvynės griuvėsių, kuris valdžioje siekia išsilaikyti bet kokia kaina.

Garbė, kaip jaunystė - kartą ją praradus atgauti neįmanoma.
O pinigų ir savanaudiškų tikslų siekimas politikos pagalba yra didžiausia žmogaus dvasios negalia, liga ir rykštė.

Kai vieną vaikiną pervažiavo girto policininko automobilis, jį medikai surinko iš gabalų ir pavadino "geležiniu žmogumi".
Po ilgų dirbtinės komos parų šiandien tas vaikinas gyvena su persodintais kaulais ir negali žiūrėti į uniformuotus žmones.
Jis privertė savo galūnes funkcionuoti ir įrodė, kad žmogaus galimybės yra beribės.
O "policininkas" jam yra pats bjauriausias žodis.

Yra kategorija žmonių, kurie užsidėję antpečius ar patekę į valdžią nė nepastebi, kada praranda žmogiškumo jausmą.
Sėdėti valdžioje, naudotis privilegijomis, nurodinėti kitiems, naudoti jėgą jiems yra įprastas, savaime suprantamas dalykas.
Dvikova su bet kuo jiems tampa norma.
Bet jie svarbūs ir reikšmingi tik patys sau.
Noras įkąsti jiems sukelia apetitą. Išdavystė - jiems gyvenimo norma.
Jiems atrodo, kad tik jie vieni "poliotni" ir nepakeičiami.

Neįmanoma pamiršti Skvernelio taikytų ultimatumų "valstiečiams". Tai buvo ne vien jo charakterio ir galios rodymas. Tai buvo valstybinis mobingas.

Aš jau nekalbu apie kitus Skvernelio politinius "nuopelnus": kaip nekenčiamiausio Lietuvos politiko Vytauto Landsbergio "įprezidentinimas", kaip "IGNIČIO" privatizavimo istorija, kaip Garliavos "šturmas", kaip profesoriaus Igno Vėgėlės menkinimas ir nurodymas, kokiame komitete šis teisės mokslų daktaras turi dirbti.

Tai, kas vyksta Lietuvoje, kelia didelę grėsmę nacionaliniam saugumui, kiekvieno mūsų saugumui.
Paprastą žmogų apima ne vien tik pyktis, bet iškyla realus nepasitikėjimas valstybe, matant draugų atliekamas kratas Skvernelio kabinete, ir nujaučiant, ką šis "statutinis" paslapčia veikia, kalba ir galvoja.
Tai - tragedija.
Tai - pavojingi "Keršto ir bausmės" partijos pirmininko žaidimai.
Tai - rinkėjų pasitikėjimo išdavystė.
Žeidžia ne tiek išdavystė. Žeidžia kaina, už kurią parduoda.
Rinkėjams turėtų būti gėda už Skvernelį atiduotų savo balsų.

Po to, kas įvyko, net jeigu "spec. liudytojo" statusas Skverneliui ir būtų panaikintas - kur kas mažiau pažįstamų, draugų, kaimynų išties jam ranką, o naktį, atsitikus bėdai, kad ir prasidūrus padangai - jau gerai pagalvos - sustoti jam padėti ar ne.

Nes pasitikėjimas - lyg popierius - suglamžytas niekada neišsilygina.
Praradus pasitikėjimą, daugiau nieko negali prarasti.

Atėjo laikas lietuviams apsivalyti sielas.
Atėjo laikas Lietuvai gydytis ir sveikti.

Gera gyventi, kai aplink tikros vertybės, tikras pasaulis, kuriame myli, džiaugiasi, saugo, kuria, padeda, palaiko, kur žmonės linksmi pabunda, laimingi užmiega, su šypsena geria kavą, meilę ir gyvenimą, kur skuba į darbą, o ne į mūšį.
Bet TOKIAS vertybes Lietuvoje kuria ne Skvernelis.

Ne tokie žmonės turi kalbėti Lietuvos lūpomis.