Abu nesiorientuoja aplinkoje, vedžiojami už parankių, Džo mėgsta pargriuvinėti, Lionia - išgėrinėti. Reike kaška dariti.

TSRS stagnuojanti ekonomika, technologinis atsilikimas, didelės karinės išlaidos. JAV didelis valstybės skolos lygis, globalios konkurencijos augimas, vidinė nelygybė.
Ekonomika nori nenori priverčia pajudinti subines. Reike kaška dariti.

TSRS per didelė ir išlaikyti įtaką Rytų Europoje ir visokiose "socialistinės ortientacijos" vagių ir banditų valstybėlėse darėsi per brangu.
JAV – globali galia su didžiuliais įsipareigojimais, išlaikyti NATO pašalpinius, šimtus karinių bazių, ekonominę įtaką - irgi per brangu. Dolerių spaustuvė ima perkaisti.
Imperijų balionų išsipūtimas iki galimo gumos trūkimo. Reike kaška dariti.

TSRS "planinė ekonomika" suvažiavimuose nusprendžia, ko šaliai ir pasauliui reikia. Čia gyvena viena tiesa, kurią visi žino ir niekas netiki.

JAV "laisva rinka" leidžia jums laisvai nuspręsti ir tada reguliuoja, pas nepatenkintus atplaukia plieniniai prezidentai su F35. Čia veisiasi milijonas tiesų ir niekas nežino kuri tikra.
Rezultatas: visi vis tiek nepatenkinti, reike kaška dariti.

Lionios ordinai dengia pusę kostiumo ir sveria pūdą ar pusantro, sunkiai paneša. TSRS piliečiai mato, kad kažkas čia ne taip, bet dar laikosi.
Krituolis Džo sunkiai paneša save patį, slampinėja su juodais akiniais - kai juos užsideda juk visada vasara. Toks geras senukas, vis bando šypsotis. JAV piliečiai mato - kažkas čia ne taip ir Twitter tai patvirtina kas 5 minutes.
Visuotinė spektaklio pabaigos nuojauta - reike kaška dariti.

Ir Gorbis bando kaška dariti. Atidarykim sienas, bus geriau - ir sistema sugriuvo. Reformos išlaisvina procesus, kurių arklius, kurių nebebuvo galima suvaldyti, imperiją nušluoja tautiniai judėjimai, respublikų atsiskyrimas.
Trampas taip pat sistemos laužytojas: išardykim sistemą, bus geriau! Ir ima griauti ne tik tai, kas pasenę, bet viską, savo partijos ir asmeninę ateitį politikoje - taip pat.
Svarbu, kad Netanjachuj būtų gerai, reike kaška dariti!

Vienas tikėjo reformomis, kitas – chaosu kaip strategija. Ir ten, ir ten vidiniai konfliktai tampa pavojingesniais už išorinius. Visi nervingai žiūri, kas bus.
O bus tas pats - žlungančios imperijos reformatoriaus pastangos imperiją išsaugoti ją sugriaus. Tokia istorijos logika ir tai labai labai gerai, tik kaina gali būti didelė.
Bet ne mes kainą nustatom, o tie, kuriems reike kaška dariti.