Gali būti, jei palaipsniui taptų masiniai. Tik nepakanka vien keliolikos nebijančių rašyti tiesą feisbuke ar kalbėti savo Youtube paskyrose. Nepakanka Igno Vėgėlės ir STI žmonių, apspjaudomų iš visų varpinių, keleto nepraradusių sveiko proto ir garbės inteligentų.

Nepakanka Lietuvos šeimų sąjūdžio, paskelbto tautos ir valstybės priešais, Gustuko picerijos pavyzdžių, kaip galima eiti prieš srovę. Tam reikia vis naujų ir naujų žinomų žmonių, kurie kasdieniniais savo atsivėrimais palengvintų pasiryžimus tai tylinčiai daugumai, kuri sukuria viską ir kartu praranda viską.

Štai, ir vėl vienas nebeapsikentęs šiandien pasiryžo nebetylėti. Noriu tikėti ir turiu viltį, kad tai bent pradžios pradžia, nes ilgiau to kęsti jau nebeįmanoma. Du komandos draugai, o kokie skirtingi likimai ir pasirinktos vertybės.

Algirdas Brazys - "negaliu tylėti... daug kas taip galvoja, tačiau pasirenka pasyvią poziciją, nes vengia nemalonumų". Ir grąžina Vytautui Landsbergiui jo įteiktą apdovanojimą. Sergejus Jovaiša apdovanojimų negrąžina. Tik klusniai kartu su V.Alekna balsuoja už visus Lietuvos valstybingumą ir tikrąsias vertybes naikinančius įstatymus.

Vienas dalykas yra kūno stiprybė - numesti, peršokti, nubėgti, iškelti, pataikyti geriau už kitus. Visai kitas - sielos, proto ir širdies gelmė. 

Ne kiekvienam duota praeiti išbandymą garbe ir atsakomybe, kiekvienas prieinam savo tiesos akimirką. Čia ir dabar, visada yra tik čia ir dabar, ir nieko kito juk nėra. Ir čia atsiskleidžia tikroji žmogaus vertė.