1. Dėl biodegalų prievolių teisinio reguliavimo, importuojamų biopriedų kainodaros ir jų poveikio vartotojams bei valstybės biudžetui.

2. Dėl degalų pardavimo apimčių smukimo tendencijų ir galimybių optimizuoti degalų akcizo pajamas Lietuvoje.

3. Kaip konkuruosime su lenkais ir latviais kur kaina žymiai mažesnė?

Posėdžio dalyviai pateikė konkrečius skaičiavimus ir galimus sprendimus:

• LEA duomenimis, nuo 2024 m. iki 2026 m. rugpjūčio dyzelinas pabrango 27 proc., arba 63 ct/l. Kainos augimą lėmė mokesčiai ir didmeninė degalų kaina.

• Pristatytuose skaičiavimuose nurodyta, kad dėl biodegalų prievolių žiemą dyzelinas gali papildomai brangti apie 4,7 ct/l, o nuo 2027 m. didėjant prievolėms – dar apie 2,3 ct/l.

• Pateiktas ir dalinio dyzelino akcizo grąžinimo scenarijus. Pagal jame numatytas prielaidas, susigrąžinus dalį tranzitinių degalų pardavimų, valstybės biudžetas galėtų papildomai surinkti net 83,9 mln. eurų per metus!

Tai prognoziniai skaičiavimai, kuriuos būtina išsamiai įvertinti, o ne garantuotos pajamos…

Siūliau sudaryti darbo grupę ir atlikti konkrečius skaičiavimus bei pasiūlymus Vyriausybei, bet ir tai Socialdemokratai sužlugdė.
Taip ir likome negavę iš Finansų ministerijos atsakymų:
-Kiek valstybė praranda, kai mažėja degalų pardavimai? -Ar akcizų mažinimas tikrai būtų nuostolingas biudžetui?

Tuo metu vakar po koalicinės tarybos Premjeras pareiškė– akcizai mažinami nebus, nes tai esą reikštų „skylę biudžete“.

O KAS IR KAIP SKAIČIUOJA SKYLĘ LIETUVOS ŽMONIŲ PINIGINĖSE?

P. S. Niekas nesiūlo neatsakingai mažinti biudžeto pajamų. Bet nereikėtų pamiršti, kad jį išlaiko Lietuvos žmonės ir verslas, kurie šiandien už degalus moka vis
daugiau. Todėl pirmiausia reikia skaičiuoti, vertinti ir ieškoti sprendimų, o ne iš anksto juos atmesti, kaip tai darė Energetikos, Aplinkos ir Finansų viceministrai.