Pradėkite nuo augalų „inventorizacijos“

Likus kelioms dienoms iki išvykimo apžiūrėkite visas savo gėles. Pašalinkite nuvytusius lapus, nudžiūvusius žiedus ir pažeistas augalo dalis. Patikrinkite, ar ant lapų nėra kenkėjų, ligų požymių, pelėsio.

Tai svarbu todėl, kad išvykus nedidelė problema gali greitai tapti didele. Pavyzdžiui, vienas amarais užkrėstas augalas per savaitę gali tapti grėsme visai jūsų kolekcijai.

Jeigu pastebite sergantį augalą, geriau jį atskirti nuo kitų ir pasirūpinti dar prieš išvykstant.

Nepilkite vandens „su atsarga“

Viena dažniausių klaidų – prieš išvykstant gausiai palaistyti visus augalus, tikintis, kad taip jie ilgiau nepritrūks drėgmės.

Tačiau augalams vandens reikia ne pagal kalendorių, o pagal jų poreikius. Perlaistytame vazone šaknys gali pradėti dusti ir pūti, ypač jei vanduo neturi kur nutekėti.

Todėl prieš išvykdami augalus palaistykite įprastai, atsižvelgdami į kiekvienos rūšies poreikius. Žemė turi būti pakankamai sudrėkinta, tačiau vazonuose neturėtų telkšoti vanduo.

Jeigu po laistymo vazono lėkštelėje susikaupė vandens, jį išpilkite.

Perkelkite augalus toliau nuo kaitrios saulės

Vasarą net ir augalas, kuris įprastai mėgsta saulėtą palangę, jūsų nebuvimo metu gali nukentėti. Uždaryti langai, karštas oras ir tiesioginiai saulės spinduliai gali labai greitai išdžiovinti žemę ir nudeginti lapus.

Prieš išvykdami augalus galite šiek tiek atitraukti nuo pietinės ar vakarinės palangės ir pastatyti į šviesią, tačiau nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotą vietą.

Tačiau nereikėtų jų visų sustumti į visiškai tamsų kampą. Augalams reikia šviesos, todėl geriausia rasti vietą, kurioje jie gautų pakankamai išsklaidytos dienos šviesos.

Sukurkite augalams drėgnesnį mikroklimatą

Jeigu namuose oras sausas, ypač vasarą, augalams gali būti sunkiau iškęsti ilgesnį laiką be priežiūros. Tokiu atveju pravartu vazonus sustatyti arčiau vienas kito. Augalai kartu sukuria šiek tiek drėgnesnį mikroklimatą.

Galima pastatyti juos ant padėklo su keramzitu ir nedideliu kiekiu vandens. Svarbu, kad vazonų dugnas nesiektų vandens – augalas drėgmę turėtų gauti iš aplinkos, o ne nuolat stovėti vandenyje.

Kai kuriems augalams galima prieš išvykstant lengvai apipurkšti lapus, tačiau tai nėra universalus sprendimas. Augalų, kurių lapai jautrūs drėgmei ar linkę sirgti grybelinėmis ligomis, geriau nepurkšti.

Pasirūpinkite ilgesniu laistymu

Jeigu išvykstate savaitei, daugeliui kambarinių augalų tinkamai paruoštas įprastas laistymas gali būti pakankamas. Tačiau dviem savaitėms ar ilgiau išvykstant verta pasirūpinti papildomu vandens tiekimu.

Vienas paprasčiausių būdų – laistymo dagtis. Vienas jos galas įkišamas į žemę, o kitas panardinamas į vandens indą. Per dagtį vanduo palaipsniui patenka į dirvožemį.

Taip pat galima naudoti specialius laistymo kūgius, vandens rezervuarus ar automatines laistymo sistemas. Tačiau bet kurią sistemą būtina išbandyti dar prieš išvykstant. Tai, kas veikia viename vazone, nebūtinai tiks kitam.

Svarbiausia taisyklė – neeksperimentuokite pirmą kartą išvykimo dieną. Jei sistema neveiks arba vandens bus tiekiama per daug, po savaitės galite rasti ne gyvybingą augalą, o permirkusį vazoną.

Sunkiausią užduotį patikėkite žmogui

Jeigu namuose auga daug augalų arba turite lepių, retai laistomų rūšių, geriausias sprendimas gali būti patikimas žmogus.

Paprašykite artimojo, draugo ar kaimyno užsukti į namus bent kartą per savaitę. Tačiau nepalikite jam vien tik raktų – paruoškite aiškias instrukcijas.

Prie kiekvieno reiklesnio augalo galima užrašyti, kada jį laistyti ir kiek vandens pilti. Dar geriau – nufotografuoti augalus ir pažymėti, kuriuos reikia palaistyti. Taip išvengsite situacijos, kai žmogus iš geriausių paskatų palaistys viską iš eilės.

Jeigu išvykstate ilgesniam laikui, žmogus, kuris gali kartkartėmis patikrinti augalus, yra pats patikimiausias sprendimas.

Ko geriau nedaryti prieš išvykstant?

Atostogų išvakarėse nereikėtų pradėti masiškai persodinti augalų. Persodinimas augalui yra tam tikras stresas, todėl geriau jį atlikti anksčiau ir suteikti augalui laiko prisitaikyti.

Taip pat nerekomenduojama prieš pat išvykimą gausiai tręšti. Trąšos augalų neišgelbės nuo vandens trūkumo, o per didelė jų koncentracija gali pažeisti šaknis.

Nereikėtų ir visų augalų sandariai uždengti plastikiniais maišais. Nors toks būdas kartais naudojamas drėgmei išlaikyti, netinkamai atliktas jis gali sukelti kondensaciją, grybelines ligas ir augalų puvimą.

O ką daryti grįžus?

Sugrįžę neskubėkite augalų iš karto gausiai laistyti. Pirmiausia apžiūrėkite žemę ir lapus. Jei naudojote automatinę laistymo sistemą, gali būti, kad dirvožemis vis dar pakankamai drėgnas.

Jeigu kai kurie lapai pagelto ar nudžiūvo, nepanikuokite. Augalas galėjo patirti stresą dėl pasikeitusių sąlygų. Pašalinkite pažeistus lapus, palaistykite pagal poreikį ir suteikite augalui laiko sugrįžti į įprastą ritmą.

Netręškite iš karto didelėmis dozėmis. Pirmiausia leiskite augalui atsigauti.

Svarbiausia – pažinti savo augalus

Kiekviena kambarinė gėlė turi savo poreikius. Vienos gali išgyventi kelias savaites beveik be vandens, kitos sunkiai ištveria net kelias dienas sausame vazone.

Todėl geriausias pasiruošimas atostogoms prasideda ne nuo laistymo sistemos pirkimo, o nuo savo augalų pažinimo. Sužinokite, kuriems reikia daug šviesos, kurie mėgsta drėgmę, o kurie geriau jaučiasi sausesnėje žemėje.

Tada jūsų išvykimas netaps išbandymu nei jums, nei jūsų augalams.

Juk atostogos turėtų būti metas, kai ilsimės be rūpesčių. O grįžus namo smagu rasti ne nuvytusių augalų kolekciją, o žaliuojančius, gyvybingus namus, kurie tyliai laukė jūsų sugrįžtant.