Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys teigia, kad sprendimo ieško Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos.

„Būtina mums sukurti kuo paprastesnį būdą, kaip nesuvartotas ir dar neišėjęs iš rikiuotės maistas galėtų būti paimamas iš vartotojų bei perduotas tiems žmonėms, kuriems to maisto reikia“, – spaudos konferencijoje apie maisto švaistymą tvirtino G. Surplys. 

Pasak jo, dar bus svarstoma, kaip žmonėms palengvinti atliekų rūšiavimą ir jį pritaikyti maistui. Tai numatantys pasiūlymai Vyriausybei gali būti pateikti dar šiemet.

„Planas yra toks, kad 2019 metais mes tiesiog turėsime šalia dar vieną konteinerį maisto atliekoms“, – kalbėjo ministras.

Už maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis kalbėjo, jog maisto švaistymas Lietuvoje yra didelė problema.

Anot jo, reikia spręsti, kaip dar tinkantį maistą būtų galima lengviau dovanoti skurstantiems, o jau pasibaigusio galiojimo produktus grąžinti į maisto grandinę, pavyzdžiui, gyvulių pašarams gaminti. Be to, problemų kelia ir maisto produktų žymėjimas

„Didelė bėda yra su datomis „geriausia prieš“ ir „geriausio po“. Komercinė strategija pardavinėti yra dramatiškas iššūkis“, – spaudos konferencijoje tvirtino V. Andriukaitis.

Maisto ir veterinarijos tarnybos skaičiavimais, vienas Lietuvos gyventojas kasmet vidutiniškai išmeta apie 55 kilogramus maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas.

Europos Komisijos duomenimis, visoje Europos Sąjungoje kasmet išmetama maždaug 88 mln. tonų maisto, o jo vertė siekia 144 mlrd. eurų. Bendrijoje norima, kad kiekviena narė maisto švaistymą sumažintu perpus iki 2030 metų. G. Surplys sako, jog tokį tikslą Lietuvai pasiekti įmanoma.

„Aš absoliučiai tuo tikiu. Nestatyčiau tiek daug už likusį pasaulį, bet dėl Lietuvos aš tikrai esu įsitikinęs, kad mes galime tą padaryti“, – tvirtino žemės ūkio ministras.

Lietuvoje nuo 2016 metų rugsėjo įsigaliojo Labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo aprašas, panaikinęs kai kuriuos barjerus, kliudžiusius dalį vartoti dar tinkamų maisto produktų, užuot išmetus, atiduoti labdarai. Iki tol Lietuvoje buvo draudžiama teikti labdarai maistą, kurio galiojimo terminas „geriausias iki“ yra pasibaigęs.

Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacijas, maisto, paženklinto „geriausias iki“, galiojimo terminas gali būti pratęsiamas iki dviejų mėnesių.

Prancūzijos prekybos tinklai 2016 metų vasarį tapo pirmieji pasaulyje, kuriems įstatymu uždrausta išmesti nepanaudotą maistą. Jį įpareigota atiduoti labdarai. Tuo metu „Maisto banko“ atstovai tikino, kad tokio reglamentavimo Lietuvai nereikia, tačiau Maltos ordino atstovai manė priešingai – specialus įstatymas Lietuvoje būtų naudingas nepasiturintiems žmonėms.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.