V. Ačienė pabrėžė, kad šis įstatymo pakeitimas inicijuotas dėl to, kad uždarinėjant mokyklas savivalda dažniausiai neatsižvelgia į mokyklų bendruomenių nuomonę.

„Yra gautas bendruomenių kreipimasis ir jų nuogąstavimai yra, kad bendruomenės nuomonė šitoje vietoje nesvarbi arba ji yra sprendžiama labai formaliai. Gavus bendruomenės sprendimą dažniausiai į jį neatsižvelgiama ir savivalda vienareikšmiškai priima taisykles, kokios jai yra palankios“, – spaudos konferencijoje kalbėjo V. Ačienė.

Seimo narės teigimu, dabar, kilus konfliktinei situacijai tarp savivaldybės ir mokyklos, yra kreipiamasi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, tačiau, pasak V. Ačienės, ministerijos sprendimai dažniausiai būna palankūs savivaldybėms.

„Bendrojo ugdymo mokyklos yra pertvarkomos, vadovaujantis pertvarkymo taisyklėmis, kurias patvirtino Vyriausybė. Tose taisyklėse yra nuostata, kad reikia suderinti su bendruomenių sprendimais, nutarimais ir, jeigu yra konfliktinė situacija, tokiu atveju, reikia kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją“, – teigė Seimo narė.

Pasak V. Ačienės, įsiklausyti į bendruomenės nuomonę yra labai svarbu, nes mokyklų tinklo pertvarka labiausiai liečia regionus.

„Manau, kad bendruomenės nuomonė yra labai svarbi šitame pertvarkos procese, todėl, kad ta pertvarka labai skaudžiai paliečia regionus, ypatingai kaimiškas vietoves“, – sakė V. Ačienė.

Paklausta, kokių veiksmų būtų imamasi, jei mokyklos bendruomenė priešintųsi net ir esant realiai būtinybei uždaryti švietimo įstaigą, V. Ačienė teigė, kad paprastai tokiu atveju bendruomenė suvokia, kad nebegali išsilaikyti ir uždarymo būtinybei nesipriešina.

„Merdinčios mokyklos yra uždarinėjamos ir dabar. Ir aš nemanau, kad tai vyksta skausmingai. Tiesiog pati bendruomenė supranta, kad jie negali išsilaikyti“, – patikino ji.

Įstatymo pakeitimo iniciatorius V. Ąžuolas savo ruožtu akcentavo, kad visuomenėje mažosios mokyklos dažnai nepagrįstai yra kaltinamos našta švietimo sistemai.

„Mitas, kad pagrindinė problema švietime yra labai brangiai išlaikomas, neoptimizuotas, labai blogas tinklas. Ir dažniausiai yra kaltinamos tos mažosios mokyklos, kurios yra tarsi našta ir blogis švietime“, – sakė jis.

Visgi, pasak „valstiečių“ atstovo, mažosioms mokykloms yra skiriama vos 10 proc. lėšų, todėl, pasak jo, mažųjų mokyklų uždarymas švietimo sistemos problemų neišspręstų.

„Mažosios mokyklos iki 100  mokinių finansavimo gauna tik 10 proc. nuo viso biudžeto. Vadinasi, netgi teoriškai uždarius visas mažąsias mokyklas švietime pinigų padidėtų 10 procentų“, – kalbėjo V. Ąžuolas.

Seimo narys taip pat akcentavo būtinybę užtikrinti, kad kiekvienai mokyklos bendruomenei, kuriai gresia reorganizavimas ar uždarymas būtų atsakyta į visus rūpimus klausimus. Tik gavusi visus atsakymus ir paaiškinimus mokyklos taryba, pasak V. Ąžuolo, turėtų priimti sprendimą dėl švietimo įstaigos ateities.

„Pagrindinis saugiklis būtų, kad negavus mokyklos tarybos pritarimo nebus galima to daryt“, – švietimo įstatymo pataisą paaiškino Seimo narys.