°C
      2026 11 20 Penktadienis

      Susisiekimo ministerija stiprina elektrinių paspirtukų kontrolę: policijos greičio matuokliams siūlomi papildomi 45 tūkst. eurų

      Nuotrauka: ELTA nuotr.

      Autorius: ELTA informacija
      2026-11-20 21:00:00

      Susisiekimo ministerija siūlo papildomai skirti 45 tūkst. eurų policijai elektrinių paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių kontrolei stiprinti. Už šias lėšas būtų įsigyti rankiniai greičio matavimo prietaisai, leisiantys pareigūnams fiksuoti faktinį el. mikrojudumo priemonių greitį ir nustatyti pažeidimus. Tokį Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų perskirstymą Susisiekimo ministerija teikia svarstyti Vyriausybei.


      „Pakaks situacijų, kai elektriniai paspirtukai šaligatviais ir pėsčiųjų takais lekia pavojingu greičiu, o pareigūnai neturi pakankamai priemonių pažeidimams užfiksuoti. Taisyklės negali likti tik popieriuje. Turime užtikrinti, kad jų būtų laikomasi. Todėl policijai siūlome skirti papildomą finansavimą greičio matavimo prietaisams. Tai konkretus žingsnis stiprinant kontrolę ir užtikrinant didesnį visų eismo dalyvių saugumą. Paspirtukai turi būti patogi susisiekimo priemonė, o ne grėsmė pėstiesiems ir patiems jų vairuotojams“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

      Daugiau galimybių kontroliuoti paspirtukų greitį

      Papildomą finansavimą siūloma skirti Policijos departamentui rankiniams greičio matavimo prietaisams įsigyti. Jie būtų naudojami elektrinių mikrojudumo priemonių, motorinių dviračių ir į juos savo konstrukcija panašių elektrinių transporto priemonių faktiniam važiavimo greičiui matuoti.

      Pagal šiuo metu galiojančias taisykles elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/val. greičiu. Važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu ar šaligatviu pro pat pėsčiąjį, greitis negali viršyti 7 km/val.

      Nauji prietaisai leistų policijos pareigūnams veiksmingiau tikrinti, ar šių ribojimų laikomasi, ir fiksuoti galimus pažeidimus.

      Papildomus 45 tūkst. eurų policijai siūloma skirti perskirstant šiemet sutaupytas ir nepanaudotas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas. Iš jų 37 tūkst. eurų numato sutaupyti Centrinė projektų valdymo agentūra, o dar 8 tūkst. eurų šiemet nepanaudos Informatikos ir ryšių departamentas. Papildomų valstybės biudžeto lėšų greičio matavimo prietaisams įsigyti nereikės.

      Rengiami ir griežtesni reikalavimai paspirtukams

      Policijos kontrolės stiprinimas – dalis platesnių Susisiekimo ministerijos veiksmų, kuriais siekiama mažinti elektrinių mikrojudumo priemonių keliamą pavojų eismo dalyviams.



      Ministerija jau yra parengusi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektus, kuriuos artimiausiu metu ketina teikti Vyriausybei.

      Siūloma didinti minimalų savarankiškai elektrinius paspirtukus vairuojančių asmenų amžių nuo 16 iki 18 metų, įvesti privalomą elektrinių paspirtukų registraciją, nustatyti papildomus reikalavimus galingesnėms transporto priemonėms ir griežtinti atsakomybę už pažeidimus. Taip pat numatoma plėsti kontrolės institucijų įgaliojimus. Siekiama, kad siūlomi pakeitimai įsigaliotų 2027 m. balandžio 1 d., dar prieš prasidedant aktyviajam paspirtukų sezonui.

      Sužeistųjų daugėja, pusė jų – nepilnamečiai

      Griežtesnės kontrolės poreikį rodo ir eismo įvykių statistika. Naujausiais duomenimis, šiemet iki lapkričio 15 d. sužeisti 189 elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai – 8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo sužeisti 175 asmenys.

      Ypač neramina augantis sužeistų nepilnamečių skaičius. Šiemet iki lapkričio 15 d. sužeisti 94 nepilnamečiai, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 73. Taigi jų skaičius išaugo beveik 29 procentais.

      Transporto kompetencijų agentūros šiemet atliktas vaikų elgesio prie mokyklų tyrimas taip pat atskleidė nerimą keliančias tendencijas: 81 proc. stebėtų paspirtukų vairuotojų nedėvėjo šalmo, o 85 proc. stebėtų vaikų nevedė dviračio ar paspirtuko per pėsčiųjų perėją.

      Nepanaudotos Vilniaus lėšos – savivaldybių keliams

      Tuo pačiu KPPP lėšų perskirstymo nutarimo projektu siūloma savivaldybių vietinės reikšmės keliams papildomai paskirstyti 401 tūkst. eurų, kurių šiemet nepanaudos Vilniaus miesto savivaldybė.

      Šios lėšos buvo numatytos Nemenčinės plento ruožui nuo Kairėnų gatvės iki Vilniaus miesto ribos rekonstruoti. Siūloma jas perskirstyti savivaldybių vietinės reikšmės keliams pagal teisės aktuose nustatytas proporcijas.



      Skaityti komentarus